Berlynas 2050: taip gyvena tvari mūsų miesto ateitis!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Patirkite tvarios Berlyno ateities 2050 m. viziją: klimato apsaugą, miestų žemės ūkį ir novatoriškas technologijas kasdieniame gyvenime.

Erleben Sie die Vision einer nachhaltigen Zukunft Berlins im Jahr 2050: Klimaschutz, urbane Landwirtschaft und innovative Technologien im Alltag.
Patirkite tvarios Berlyno ateities 2050 m. viziją: klimato apsaugą, miestų žemės ūkį ir novatoriškas technologijas kasdieniame gyvenime.

Berlynas 2050: taip gyvena tvari mūsų miesto ateitis!

Vargu ar kuriame kitame mieste žmonių gyvenimas yra taip stipriai paveiktas miesto aplinkos, kaip Berlyne. Išgalvotos veikėjos Emilijos, kuri prieš savaitę persikėlė gyventi į Treptovą, pavyzdys leidžia suprasti, koks galėtų būti miesto gyvenimas 2050 metais. DW Progresyvus požiūris į miestų plėtrą yra ne tik tendencija, bet ir būtinybė. Ji apibūdina Emilijos kasdienybę, kuriai būdingas tvaresnis gyvenimo būdas. Pasikeitė ir galimybė įsigyti drabužių. Emilija dėvi marškinius iš drabužių mainų parduotuvės ir išsinuomojo auskarus – tai akivaizdi pertrauka nuo mamos greitosios mados laikų, kai drabužiai dažnai būdavo dėvimi tik vieną kartą, o paskui išmesti.

Emilijos tėvų teigimu, tokiuose miestuose kaip Berlynas gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo. Su nemokama vietinio susisiekimo sistema su oro kondicionieriumi ir gerai apgalvota nuotekų šalinimo sistema, leidžiančia plaukti Šprė upėje, kasdienis gyvenimas tampa lengvesnis ir labiau atpalaiduojantis. „Yra kažkas“ – taip pat kalbant apie mitybą: Emilijos šeima perėjo prie daugiausia augalinės mitybos. Tačiau jos tėvas vis dar karts nuo karto pasilepina vietoje pagaminta mėsa. Miesto žemės ūkis, fermos ant stogų ir bendruomenės sodai nebėra tik ateities vizijos, bet ir gyvenimo būdo dalis.

Miestų vaidmuo transformacijoje

Miestai yra ne tik vieta gyventi, bet ir tvaraus vystymosi varikliai. Garsiai BMFTR Ekonomikos ir visuomenės transformavimo potencialas ypač glūdi miestų centruose. Klimato apsaugos, socialinių poreikių, pavyzdžiui, įperkamo būsto ir modernaus mobilumo, derinys bus labai svarbus. Socialinės inovacijos ir technologiniai sprendimai turėtų žengti koja kojon, kad būtų galima įveikti urbanizacijos iššūkius ir kartu didinti miestų atsparumą.

Pertvarkos „Miestas – kaimas – ateitis“ iniciatyva politikai nori konkrečiai skatinti mokslinių tyrimų projektus, mažinančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir gerinančius gyvenimo kokybę miestuose. Tvarus mobilumas yra būtinas, ypač didmiesčių regionuose. Inovatyvūs finansavimo modeliai ir planavimo koncepcijos padeda diegti aplinką tausojančias technologijas, kurios naudojamos ir Kelne, todėl čia kuriamas modelis ir kitiems miestams.

Piliečių dalyvavimas ir švietimas

Kitas svarbus aspektas yra piliečių dalyvavimas. Tokios iniciatyvos ir konkursai, kaip „Ateities miestas“, suteikia erdvės kūrybingoms idėjoms gerinti miesto gyvenimą. Pažanga taip pat reikalinga švietime: tvaraus vystymosi švietimas yra svarbiausias ateities kartų veiksmas, kaip ir ESD portalas yra akcentuojamas. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų jau gyvena miestuose ir prognozės rodo, kad iki 2030 metų ši tendencija išaugs iki 60 proc.

Tvarios gyvenamosios erdvės siekimas yra būtinas norint atremti urbanizacijos iššūkius, tokius kaip kylančios nuomos kainos ir oro tarša. Vokietijoje jau sėkmingai vykdomi gyvenimo sąlygų gerinimo miestuose projektai, aktyviai skatinami savivaldybių mainai inovatyviais sprendimais. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – nuoširdus jaunų miestiečių, tokių kaip Emilija, troškimas rodo, kad reikia permąstyti – link gyvenimo, kuris tausoja žemės išteklius.