Naujas žvilgsnis į kapitoną von Köpenicką Kotbuso valstybiniame teatre!

Naujas žvilgsnis į kapitoną von Köpenicką Kotbuso valstybiniame teatre!

2025 m. rugsėjo 21 d. Kotbuso valstijos teatre įvyko Sebastiano Hartmanno spektaklio „Kėpeniko kapitonas“ premjera. Vadovaujant naujajam laikinajam meno vadovui Hasko Weberiui, Hartmannas, vaikystę praleidęs Kotbuse, sugrįžo į sceną ir atliko naują Carlo Zuckmayerio klasikos interpretaciją. Šioje versijoje aktualiai ir kritiškai pateikiama istorija apie batsiuvį Vilhelmą Voigtą, kuris negali susirasti darbo dėl popierių trūkumo. Voigtas, kuris persirengia kapitonu, kad išspręstų savo problemas, tampa žlugusios tapatybės ir socialinių normų spaudimo simboliu.

Hartmanno pastatymas, kuris apibūdinamas kaip rimtas ir karčiai blogis, peržengia vien tik komediją. Šis spektaklis skatina gilius apmąstymus apie gyvenimo svajones, melą ir iliuzijas. Spektaklio pradžia – jaudinantis žaidimas su žiūrovų lūkesčiais: juokdarys su fantazijos kostiumu veda per vakarą ir sukuria ryšį tarp teatro ir realybės. Rankų darbo kolonėlių ansamblis, kalbantis ne Berlyno tarme, spektakliui suteikia ne mažiau chaotišką ir perdėtą toną, primenantį danse makabrą.

Žvilgsnis į užkulisius

Ypatingas skirtumas tarp to, kas vyksta scenoje, ir realaus gyvenimo yra akivaizdus Hartmanno požiūryje. Jis atskleidžia ansamblio repeticijų darbą, kuriame aktoriai vaidina be fiksuotų vaidmenų. Dėl to spektaklis kartu yra gyvas ir lankstus, o kartu sprendžiamos tokios pagrindinės temos kaip tapatybė ir vienodumas visuomenėje. Įspūdingiausiai tai įkūnija tuščia uniforma, simbolizuojanti nuovargį.

Pastatyme nagrinėjami ne tik asmeninio likimo klausimai, bet ir nagrinėjamos socialinės bei politinės problemos. Hartmannas kritikuoja vėl kylantį militarizmą ir apmąsto mūsų dabartinę tapatybę, kuriai didelę įtaką daro socialinė žiniasklaida. Čia tampa aišku, kad teatras peržengia pramogų ribas ir yra kritinių socialinių ir politinių diskusijų platforma. Kaip pabrėžia das-wissen.de, teatras skatina suprasti sudėtingas temas ir skatina diskutuoti aktualiomis problemomis.

Spektaklis, trunkantis 1 valandą ir 50 minučių be pertraukos, pasižymi įspūdingu ansambliu, meistriškai perteikiančiu pastatymo toną ir stilių. Tokie bendradarbiai kaip Torben Appel, Charlotte Müller ir Charlie Schülke intensyviai ir įspūdingai iškelia Voigto istoriją į sceną. Recenzijose giriamas spektaklio patrauklumas ir emocinis rezonansas, kuris pastebimai paliečia žiūrovus.

Teatro vakaras, turintis ilgalaikį poveikį

Hartmanno režisūra „Kėpeniko kapitoną“ paverčia ne tik teatro klasika, bet ir kūriniu, sprendžiančiu aktualias socialines problemas ir inicijuojančiu novatoriškas diskusijas. Šis dinamiškas meno ir socialinio aktualumo derinys parodo, koks svarbus teatras yra socialinės įtampos laikais. Kaip praneša die-deutsche-buehne.de, spektaklis perteikia gilesnes įžvalgas apie melą ir iliuzijas, kurias sustiprina manipuliacinis pristatymo pobūdis ir kritiškas ideologijos pobūdis.

Tuo metu, kai kultūros raiškos formos yra kaip niekad aktualios, Kotbuso teatras siūlo erdvę apmąstymams ir diskusijoms. Vakaras baigiamas daina, pabrėžiančia temos bedugnę ir paliekančia neišdildomą įspūdį. Čia dar kartą tampa aišku, kad teatras yra svarbus socialinių pokyčių katalizatorius ir motyvuoja žiūrovus susidurti su gyvenimo realybe.