Danija pradeda eiti ES Tarybos pirmininko pareigas: sutelkite dėmesį į saugumą ir migraciją!

Danija pradeda eiti ES Tarybos pirmininko pareigas: sutelkite dėmesį į saugumą ir migraciją!

Atrodo, kad 2025 m. spalio 3 d. Europos ateities kursas bus nustatytas iš naujo. 2025 metų liepos 1 dieną Danija perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir didžiausią dėmesį skirs žemyno saugumui. Apie tai pranešė ES atstovavimas ir tikisi glaudesnio bendradarbiavimo po tebesitęsiančio konflikto Ukrainoje. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pastaraisiais metais vis labiau atsigręžė į ES ir dabar daugiausia dėmesio skiria stabilumui bei dideliems kariniams įsipareigojimams.

„Mes turime gerą ranką renkantis temas“, – atrodo, kad atsakingieji Kopenhagoje galvoja. Artėjantis ES viršūnių susitikimas 2025 m. kovo 20 d. į darbotvarkę įtrauks esminius klausimus apie gynybą ir paramą Ukrainai. Ypač svarbu, kad valstybės narės kartu pasiųstų stiprų signalą – ne tik Ukrainai, bet ir solidarumo Europai. Tikimasi, kad Olafas Scholzas dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime paskutinį kartą, pabrėždamas Vokietijos, kaip perginklavimo pradininkės, vaidmenį, kurį įgalino sušvelninti biudžetą.

Dėmesys saugumui ir gynybai

Danija planuoja iki 2033 m. padidinti savo karines išlaidas iki daugiau nei 3% bendrojo vidaus produkto. Taip šalis nori užsitikrinti savo vietą solidarumu grįstoje gynybos politikoje, kuri atrodo kaip niekad skubi po Rusijos puolimo Ukrainoje. „Kiekvieną dieną kažkas yra ant stalo“, – vargu ar būtų buvęs tinkamesnis posakis kalbant apie Europos saugumo problemas. The ES viršūnių susitikimas kalbama ne tik apie perginklavimą, bet ir apie ekonomikos stiprinimą bei ilgalaikę paramą Kijevui. Vokietija Ukrainai 2025 m. skirs septynis milijardus eurų, o kitos didelės valstybės narės, tokios kaip Prancūzija ir Italija, turės mažinti lėšų.

Derybos dėl taikos sutarties, kurioje būtų gerbiamos Ukrainos sienos, įsibėgėja. ES Komisija taip pat planuoja skirti iki 150 milijardų eurų gynybai, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV. Juk kasmet iš ES į užsienį, daugiausia į JAV, priplaukia apie 300 milijardų eurų privačių santaupų. Čia reikia imtis veiksmų pritraukti privačias investicijas į ginkluotės projektus ir tvarius pokyčius.

Danija ir Europos ateitis

Pirmininkaudama ES Danija parodo, kad yra pasirengusi prisiimti atsakomybę. Mette Frederiksen ne tik planuoja sutelkti dėmesį į karinius rūpesčius, bet ir nori spręsti migracijos politikos iššūkius Europos lygmeniu. Jų ketinimas sukurti griežtą Danijos prieglobsčio politiką ES lygmeniu galėtų būti pripažintas kitose valstybėse narėse. Požiūris į Italijos ministrą pirmininką Giorgia Meloni aiškiai parodo, kad Europoje imamas naujas, darnus kursas.

Pasitikėjimą bendromis politinėmis struktūromis išbando Ukrainoje besitęsiantis karo chaosas. Tačiau turint aiškų veiksmų planą ir noro būti kartu tiek kariniu, tiek politiniu požiūriu, dabartinė krizė taip pat gali sukurti galimybę stipriai ir vieningai Europai. Politologas Ulrikas Pramas Gadas pabrėžia, kad Danija yra priklausoma nuo JAV paramos ir tvirto Europos stuburo. Šis bendradarbiavimas ateinančiais mėnesiais ir metais bus itin svarbus, ypač atsižvelgiant į galimus geopolitinės įtampos sukeltus iššūkius.

Apskritai belieka tikėtis, kad Danijos įsipareigojimas ir būsimi ES aukščiausiojo lygio susitikimai atneš teigiamų pokyčių ir nukreips Europą teisingu kursu. Šių metų įvykiai gali būti labai svarbūs nutiesiant kelią į stabilesnę ir geriau apgintą ateitį.