Dobrindtas ragina laikytis griežtesnio kurso: migracijos viršūnių susitikimas Zugspitze!

Dobrindtas ragina laikytis griežtesnio kurso: migracijos viršūnių susitikimas Zugspitze!

Šiandien, 2025 m. liepos 18 d., ant aukščiausio Vokietijos kalno Zugspitze susirinko svarbus migracijos viršūnių susitikimas, vadovaujamas federalinio vidaus reikalų ministro Aleksandro Dobrindto (CSU). Dalyvaujančios šalys – Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Danija, Čekijos Respublika ir Austrija – susiduria su iššūkiu pertvarkyti migracijos politiką Europoje. Siekiama gerokai sumažinti nelegalią migraciją ir sukurti vienodus standartus, kuriais siekiama sumažinti spaudimą nacionalinėms sistemoms. dienos naujienos praneša, kad Dobrindtas savo spaudos konferencijoje pabrėžė migracijos politikos vienybę, kietumą ir greitį.

Dobrindtas paskelbė, kad Vokietija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę ES ir judėti į priekį. Pagrindinis jo pareiškimo akcentas buvo dėmesys nuosekliam deportavimui, įskaitant į krizių šalis, tokias kaip Sirija ir Afganistanas. Kartu norima daugiau dėmesio skirti nusikalstamų kontrabandos grupuočių išpuoliams ir pažaboti pinigų srautą iš šių tinklų. Kitas tikslas – pagerinti ES išorės sienų apsaugą, kad atmestus prieglobsčio prašytojus būtų lengviau grąžinti. Dobrindtas taip pat paragino masiškai plėsti ES sienų apsaugos agentūrą Frontex, kad būtų sustiprinti operatyviniai sienų valdymo pajėgumai, kaip praneša ir ZDF.

Europos bendradarbiavimas ir asimetrinė grąža

Vienas dalykas, kurį Dobrindtas ypač pabrėžė, yra geresnio Europos partnerių koordinavimo poreikis. ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris palaikė šį susirūpinimą ir pasisakė už greitesnes prieglobsčio procedūras ir griežtesnę poziciją prieš nelegalų atvykimą. 2025 m. pavasarį pasiūlyta Grąžinimo direktyvos reforma planuoja paspartinti asmenų, neturinčių apsaugos statuso, grąžinimą. Europos Parlamentas jau 2024 metų balandį patvirtino naują sienų procedūrą, skirtą sprendimams dėl prieglobsčio, kuria siekiama supaprastinti reikalavimus prieglobsčio prašytojams ir atmestų prašymų grąžinimą. ES parlamentas.

Tačiau ne visi balsai yra teigiami. Kritikai, tokie kaip pabėgėlių atstovė Natalie Pawlik (SPD), ragina ne tolesnę izoliaciją, o modernizaciją ir integraciją. Bažnyčios organizacijos perspėja dėl griežtesnių priemonių padarinių ir agituoja už legalius pabėgėlių patekimo kelius. Šiame kontekste deportacijų ryšio panaikinimas laikomas kritiniu, nes tai gali reikšti, kad daugiau žmonių gali būti deportuoti į trečiąsias šalis be paramos.

Dabartinis prieglobsčio prašytojų skaičius ir nacionalinė reakcija

Padėtis prieglobsčio rinkoje rodo, kad prieglobsčio prašymų skaičius ES apskritai sumažėjo. 2025 m. gegužės mėn. ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje buvo užregistruota apie 63 700 prieglobsčio prašymų, o tai yra mažiau nei praėjusiais metais. Vokietijos skaičius sumažėjo nuo 18 800 2024 m. gegužę iki vos 9 900 2025 m. gegužės mėn. Lenkija ir kitos šalys perspėja apie naujus kontrabandos kelius, kurie gali išsivystyti visoje Baltijos šalyse, siekiant apeiti sugriežtintą Europos kontrolę.

Apibendrinant galima teigti, kad Cūgšpicės viršūnių susitikimas migracijos klausimais nubrėžia aiškią ateities prieglobsčio politikos kryptį Europoje, kurią vis dėlto lydi kritiški balsai ir susirūpinusi visuomenė. Dar reikia pamatyti, ar numatytos priemonės bus sėkmingos.