Pora iš MV prarado 160 000 eurų: taip juos apgavo sukčiai!

Pora iš MV prarado 160 000 eurų: taip juos apgavo sukčiai!

Per nerimą keliantį incidentą pora iš Samtenso, esančio Vorpommern-Rügen rajone, dėl sudėtingos telefoninės sukčiavimo prarado daugiau nei 160 000 eurų. Neubrandenburgo policija patvirtino, kad 69 metų moteris sulaukė skambučio iš tariamo banko, kuris pranešė apie tariamus jos sąskaitų pažeidimus. Pažįstamas telefono numeris ekrane leido jai jaustis saugiai ir noriai atskleidė savo prieigos duomenis bei TAN, praneša n-tv.de. Tą pačią dieną nusikaltėliai per Messenger paslaugą išsiuntė QR kodus, kad sugeneruotų TAN.

Po dienos moteris pastebėjo, kad iš jos sąskaitos atliekami nežinomi pavedimai. Tada ji pasielgė greitai ir atsargumo sumetimais užblokavo visas paskyras. Policija įtaria, kad nusikaltėliai apsimetinėdami savo banku panaudojo klastojimo būdus. Perspėjimas gyventojams yra neišvengiamas: bankai niekada neprašytų TAN ir neprieitų prie duomenų telefonu.

Saugokitės sukčių

Dabartiniu metodu siekiama išvilioti žmones iš savo rezervo; atakos dažnai vyksta įvairiais kanalais. Anot fdic.gov, sukčiai naudojasi vis sudėtingesnėmis taktikomis, kad gautų pinigus ir asmeninę informaciją. Tai apima apsimetimą patikima institucija. Vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra vadinamasis vizavimas, kai sukčiai naudojasi telefoniniais kontaktais, kad manipuliuotų nieko neįtariančiomis aukomis.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skambučiams, kurie rodo skubumą. Užpuolikai dažnai apsimeta iš bankų ir apgaudinėja žmones, kad jie atskleistų neskelbtinus duomenis. Rekomenduojama skeptiškai vertinti įtartinus skambučius ir tiesiogiai susisiekti su banku žinomais numeriais.

Apsaugos priemonės ir pavojai

Šiuolaikiniai sukčiavimo būdai, kurie taip pat veikia per socialinius tinklus, SMS ar QR kodus, kelia rimtą grėsmę. Kaip paaiškina zdnet.de, šie metodai dažnai gali būti labai sudėtingi. Netikri profiliai ar netikros svetainės – tai tik dalis įžūlumo, kurį nusikaltėliai išnaudoja.

• Phishing: Betrügerische E-Mails von vermeintlich vertrauenswürdigen Absendern.
• Vishing: Telefonbetrug, bei dem Angreifer sich als Bankangestellte ausgeben.
• Smishing: Betrügerische SMS, die zu gefälschten Webseiten führen.
• Quishing: Anvisiert durch gefälschte QR-Codes, die zu betrügerischen Seiten führen.

Ekspertai pataria būti atsargiems, kai prašote asmeninės informacijos, ir niekada neteikite šios informacijos telefonu. Prieš imdamiesi veiksmų patikrinkite skambučių ir patvirtinimų tikrumą – jei abejojate, imkite ragelį ir patys paskambinkite į tikrą banką.