Pavojaus signalas apie potvynį Baltijos jūroje: trumpai apie esamą vandens lygį!
Dabartinis vandens lygis Baltijos jūroje 2025 m. birželio 13 d. Vakarų Pomeranijoje-Greifsvalde: įspėjimai, audros bangos ir apsaugos nuo potvynių priemonės.

Pavojaus signalas apie potvynį Baltijos jūroje: trumpai apie esamą vandens lygį!
Šiandien vandens lygis Baltijos jūroje Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje vėl yra didelė tema. Kaip ir Baltijos jūros laikraštis pranešta, vandens lygis yra atidžiai stebimas įvairiose matavimo stotyse. Ypač nukentėjo Vismaro, Varnemiundės, Altageno, Barto, Štralzundo, Zasnico ir Greifsvaldo miestai.
Štai keletas dabartinių vandens lygių 2025 m. birželio 13 d.:
- Zingst: 523 cm (Differenz zum Mittelwasser: 17 cm)
 - Bodstedt: 525 cm (Differenz zum Mittelwasser: 16 cm)
 - Ralswiek: 520 cm (Differenz zum Mittelwasser: 12 cm)
 
Vandens lygių reikšmė
Dabartinė apžvalga rodo, kad vandens lygis skirtinguose regionuose gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Börzow, kurio vandens lygis 121 cm 16:30 val. ir 6 cm skirtumas iki vidutinio vandens lygio. Priešingai, Questin praneša, kad vandens lygis yra tik 88 cm, o tai yra 25 cm žemiau vidutinio vandens. Šios vertės yra labai svarbios norint iš anksto įspėti apie galimus audros antplūdžius, kurie dažnai būna Vokietijos pakrantėje, ypač žiemos mėnesiais.
Varnemiundėje vidutinės žemos vandens (MNW) ir vidutinės vandens (MHW) vertės per pastaruosius dešimt metų – atitinkamai 407 cm ir 617 cm – įsitvirtino kaip svarbūs rodikliai. Aukščiausias potvynio lygis užfiksuotas 1872 metų lapkričio 13 dieną – 770 cm, o žemiausias – 1967 metų spalio 18 dieną – 332 cm. Šie istoriniai duomenys pabrėžia nuolatinio vandens lygio stebėjimo svarbą.
Rizika ir žala dėl audros bangų
Praėję audros antplūdžiai, kurie buvo ypač stiprūs 2017 ir 2019 m., padarė didelę žalą. Paskutinis reikšmingas audros antplūdis 2022 metų spalį padarė 56 milijonų eurų nuostolių. Konkrečiai Zasnico miestas nurodė, kad infrastruktūrai atkurti reikia maždaug 42 mln. eurų, o dar 6 mln.
The Federalinė aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad audros bangos kelia didelį gamtos pavojų, ypač kai pučia stiprūs sausumos vėjai. Rizika priklauso nuo tokių veiksnių kaip vėjo intensyvumas ir techninės apsaugos nuo potvynių priemonės nukentėjusiuose regionuose.
Kadangi jūros lygis ir toliau kyla dėl klimato kaitos, pradinis audrų bangų lygis tampa aukštesnis. Nors audros bangų dažnio padidėjimas negarantuojamas, būsimų audrų bangų intensyvumas gali padidėti. Tai kelia didesnę riziką pakrančių zonoms, todėl labai svarbu greitai reaguoti ir perspėjimo sistemas.
Siekiant informuoti gyventojus, perspėjimai skelbiami įvairiais kanalais – per radiją, televiziją, sirenomis, socialiniais tinklais. Labai svarbu, kad piliečiai būtų informuoti apie riziką ir žinotų, kaip elgtis potvynio atveju.
Apskritai šiandiena rodo, kaip svarbu nuolat stebėti vandens lygį ir imtis prevencinių priemonių gyventojams apsaugoti. Dabartinis vandens lygis ir audros bangų keliami pavojai yra ne tik skaičiai, bet ir atspindi realybę, su kuria tenka gyventi gyventojams.