Berlynas tampa kempinių miestu: štai kaip didmiestis kovoja su vandens trūkumu!

Berlynas tampa kempinių miestu: štai kaip didmiestis kovoja su vandens trūkumu!

Vandens trūkumas miestuose vis labiau tampa sprogstama problema. Berlyne žmonės jau galvoja vienu žingsniu toliau ir planuoja tapti „kempinių miestu“. Su koncepcija ne tik kaupti lietaus vandenį, bet ir tikslingai jį vėl išleisti, miestas bando įveikti klimato kaitos iššūkį. Tai koja kojon su tikslais Vokietijos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kuria siekiama skatinti inovatyvius miesto plėtros sprendimus.

Šių priemonių poreikis tampa aiškus, kai galvojame, kad Berlynas yra sausame Vokietijos regione, o vandens tiekimas vasarą tampa vis problemiškesnis. Tam, kad tai būtų neutralizuota, jau įrengti devyni didžiuliai požeminiai lietaus vandens surinkimo baseinai. Itin įspūdingas 30 metrų gylio baseinas pilnai veiks 2026 metais ir talpins apie 17 000 kubinių metrų lietaus vandens. Smarkių liūčių metu vandens perteklius išleidžiamas į šiuos baseinus, o po to pumpuojamas į nuotekų valymo įrenginius tolesniam valymui.

Kaip veikia sponge city?

Bet ką tiksliai reiškia būti kempinių miestu? Iš esmės tai yra sumani koncepcija, kuria siekiama geriau išnaudoti uždaras miestų zonas. Garsiai Baldų tyrinėtojai Miestai gali pakeisti savo elgesį su lietaus vandeniu, įrengdami laidžią dirvą, daugiau žaliųjų erdvių ir vandens saugyklų. Vandens perteklių siekiama kaupti ir lėtai išleisti, taip apsaugant daugelį upių nuo išsiliejimo ir nuotekų.

Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas mišraus vandens persipylimo prevencijai. Berlyne 2000 iš 10 000 km kanalizacijos yra mišrios kanalizacijos sistemos. Blogiausiu atveju tai lemia žuvų mirtį ir deguonies trūkumą vandens telkiniuose. Siekdamas išspręsti šią problemą, miestas priėmė įstatymą, kuris numato, kad tik nedidelė lietaus vandens dalis naujose statybos aikštelėse gali tekėti į kanalizacijos sistemą. Likusi dalis turi išgaruoti arba nutekėti.

Žalioji infrastruktūra mikroklimatui palaikyti

Federalinė vyriausybė kempinių miestą laiko savo visapusiškos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos dalimi. Inovatyvūs žaliosios infrastruktūros metodai, pvz., THE reikalingos miestų mikroklimatui stiprinti. DAS stebėsenos ataskaita taip pat rodo, kad tyrimai rodo, kad mažiau nei pusė gyvenamųjų objektų yra apdrausti nuo gamtos pavojų. Čia reikia imtis veiksmų.

Kalbant apie klimato apsaugą, naudinga ir miesto gyventojų gyvenimo kokybė. Žalinimo priemonės, tokios kaip tvenkiniai lietaus vandeniui laikyti, gali ne tik išlaikyti švarų vandenį, bet ir padėti atvėsinti miestą bei apsaugoti jį nuo potvynių. Pavyzdys galėtų būti naujas daugiabutis su tvenkiniu ir augalais vandeniui valyti.

Vis daugiau miestų remiasi kempinės miesto koncepcija. Bandomieji projektai jau vyksta Šveicarijoje, kur į struktūrines prevencines priemones investuojama per 43 mln. Pavyzdžiui, Vinterturo mieste lietaus vanduo iš mokyklų pastatų naudojamas parkams ir žaliosioms erdvėms drėkinti.

Tinkamomis priemonėmis ir noru keistis, kempinių miesto idėja galėtų tapti precedentu ne tik Berlyne, bet ir daugelyje kitų europietiškos kilmės miestų. Atėjo laikas miestuose kurti klimatui palankias koncepcijas – kažkas svarbu!