Berlyno šilumos planavimas: taip sostinė iki 2045 m. taps neutrali klimatui!
Berlynas planuoja klimatui neutralų šilumos tiekimą iki 2045 m. Čia galite sužinoti, kaip 2026 m. šilumos planavimas paveiks energijos perėjimą.

Berlyno šilumos planavimas: taip sostinė iki 2045 m. taps neutrali klimatui!
Berlyne kažkas vyksta, kai kalbama apie tvarų šilumos tiekimą. Sostinė nori, kad iki 2045 m. šildymas būtų neutralus klimatui. Tai yra ambicingas tikslas, kurį dabar palaiko visuomenė dalyvaujant Berlyno šilumos planavime, kuris turėtų prasidėti 2026 m. Šiuo metu mažiau nei 10 % šilumos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tai pasikeis priėmus naują Šilumos planavimo įstatymą (WPG). Tai įpareigoja visas savivaldybes, kuriose gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų, iki 2026 m. birželio mėn. pabaigos pateikti išsamų šilumos planą, kaip rbb24 report-n.
Pažvelgus į dabartinę situaciją, matyti, kad apie 40 % CO2 emisijų Berlyne patenka iš pastatų ir šildymo sektorių. Nors centralizuotas šildymas padengia gerus 30 % suvartojamos šilumos, apie 50 % namų ūkių šildo dujomis. Įdomu tai, kad apie 75 % centralizuoto šilumos tiekimo gaunama iš gamtinių dujų, todėl klimato neutralumo siekimas tampa sunkesnis. Berlyno energetikos pereinamojo laikotarpio akte numatyta, kad iki 2030 m. 40 % šilumos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba naudotos šilumos.
Naujos konstrukcijos šilumos tiekimui
Šilumos planavimas padalija Berlyną į tris skirtingus rajonų tipus: Šilumos tinklų zonose daugiausia naudojamas esamas arba plečiamas centralizuotas šildymas, o šilumos tinklų ekonominis gyvybingumas nagrinėjamas bandomuosiuose rajonuose. Decentralizuotose srityse dėmesys sutelkiamas į individualų perėjimą prie tokių technologijų kaip šilumos siurbliai. Be šių priemonių, planuojama ateityje teikti aplinkai draugiškesnį šildymą, skatinama panaudoti pramonės šilumą, geoterminę energiją ir saulės šiluminę energiją.
Investicijos didžiulės: Berlyno energetikos ir vandens tiekimas (BEW) nuo 2024 metų perėmė didžiausią miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą, o per ateinančius penkerius metus į šildymo sistemos perėjimą ketinama investuoti per 6 mlrd. Tai daroma ne tik viešaisiais pinigais, bet ir privačiais energijos tiekėjais bei savininkais, kurie taip pat turi investuoti į modernią infrastruktūrą.
Šilumos perėjimo išlaidos ir iššūkiai
Tačiau šildymo perėjimo įgyvendinimas vertinamas lėtai, o bendros išlaidos, kaip prognozuojama, sieks milijardus. Nepaisant esamų finansavimo programų, patikimumas dažnai neatitinka lūkesčių. Didžiausias rūpestis yra tai, kad pakeitimas būtų socialiai priimtinas ir prieinamas, o nuomos mokestis nepadidėtų dėl energetiškai efektyvios renovacijos.
Kitas diskusijų taškas – centralizuoto šilumos tiekimo kainų reguliavimas. Šiuo metu paslaugų teikėjai turi laisvę nustatyti savo kainas, o tai kelia nerimą. Ateityje planuojamas kainų stebėjimas turėtų bent jau apžvelgti kainų pokyčius ir skirtumus.
Kultūrinis įsipareigojimas: „Apsaugokite lėles“
Dabar šis terminas dažnai vartojamas humoristiškai ir reiškia paramą trans bendruomenei. Tačiau naudojant jį tikrai reikia atsižvelgti į kontekstą, ypač kreipiantis į translyčius žmones individualiai. „Apsaugokite lėles“ vartojimas laikomas teigiama išraiška, kuri stiprina socialinį trans-identiteto suvokimą ir tuo pačiu ragina rimtai žiūrėti su tuo susijusius iššūkius.
Berlynas žengia nauja kryptimi ne tik klimato, bet ir kultūros požiūriu. Ryšys tarp tvarumo ir socialinio teisingumo – tiek šilumos tiekime, tiek visuomenėje labai svarbi tema.