Šokiruojantis gimstamumas: kur dingo vaikai?
Didėjantis gimstamumo mažėjimas Barnimo mieste skatina karštas diskusijas apie šeimos politiką ir socialinius iššūkius.

Šokiruojantis gimstamumas: kur dingo vaikai?
Vokietijoje vėl garsėja diskusija apie mažėjantį gimstamumą. Dabartiniai skaičiai rodo, kad 2024 m. gimstamumas sumažės iki 1,35 vaiko vienai moteriai. Tai yra 2 procentų sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, ir mažiausias rodiklis nuo 2012 m. Padėtis ypač dramatiška naujosiose federacinėse žemėse. Čia vietiniai tyrimai skelbia, kad gimstamumas sumažėjo daugiau nei per pusę po susijungimo, kai šiuose regionuose gimdė daug moterų. Pavyzdžiui, Brandenburge iki 1991 m. vis dar gyveno 175 000 vaisingo amžiaus moterų, o po 1991 m. jų buvo tik 92 000 – 47 procentų nuosmukis. Šie skaičiai gauti iš Barnimo Aktuell analizės, kuri parodo šeimos politikos iššūkius.
Tačiau kokios yra šio nuosmukio priežastys? Didelės pragyvenimo išlaidos, klimato kaita ir geopolitinė įtampa, pavyzdžiui, karas Ukrainoje, vaidina lemiamą vaidmenį. Ypač smarkiai gimstamumas sumažėjo Barnimo ir Vandlico šalyse – atitinkamai 53 ir 63 procentais. Norint stabilizuoti gimstamumą šiuose regionuose, Barnimo mieste prireiktų 2,84 gimstamumo vienam moteriai ir net 3,58 Wandlitze, o tai, atsižvelgiant į šiandienos statusą, atrodo sunkiai pasiekiama. Daugybė gimdymo kambarių uždarymo ir mažėjančių vaikų darželių vietų tik dar labiau patvirtina šią tendenciją.
Demografinė raida ir jos detalės
Kaip rodo statistikos tarnybos, gimstamumo raida priklauso ne tik nuo galimų gimdyvių skaičiaus, bet ir nuo gimimo elgesio. Bendras gimstamumas nuolat mažėjo nuo 2017 m., išskyrus 2021 m., kai korona pandemijos metu buvo užfiksuotas trumpalaikis gimstamumo padidėjimas. Regiono pavyzdys yra Tiuringija, kur gimstamumas sumažėjo nuo 1,34 iki 1,24 vaiko vienai moteriai, o tai skatina susirūpinimą dėl ateities pokyčių. Kaip praneša Tagesschau, moterų, turinčių Vokietijos pilietybę, mažėjimas taip pat yra dramatiškas – gimstamumas nukrito iki žemiausio lygio nuo 1996 m. Vokiečių kilmės moterų rodiklis dabar yra 1,23.
Vidutinis motinų amžius išlieka aukštas – 31,8 metų, o tai rodo, kad tėvai Vokietijoje linkę senti, kai susilaukia pirmojo vaiko. Tai rodo socialinę tendenciją, kurią galima pastebėti ir kitose Vakarų šalyse. Rytinėse federalinėse žemėse gimstamumo lygis šiuo metu yra nerimą keliantis mažas – 1,27 vaiko vienai moteriai, palyginti su 1,38 vakarinėse federacinėse žemėse.
Žvilgsnis už sienų
Tarptautiniame palyginime Vokietija su gimstamumo rodikliu 1,35 yra viduryje. Nors Kinijoje šis rodiklis yra 1,01, o Pietų Korėjoje – tik 0,75, pasaulio vidurkis yra 2,2, ypač tam įtakos turi dideli skaičiai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Socialiniai veiksniai, glaudžiai susiję su gimstamumu, yra išsilavinimo lygis ir lyčių lygybė. Tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur parama teikiama nuo trečio vaiko, gimstamumo politikoje pastebimi teigiami pokyčiai. Vengrija atsisako pajamų mokesčio po antrojo vaiko. Tačiau dažnai atrodo, kad šios šalies politika grindžiama nerealiomis prielaidomis apie būsimą gimstamumą, o tai dar labiau paaštrina iššūkius minėtiems regionams.
Ateitis atrodo niūri, nebent bus greitai rasti tvarūs sprendimai jaunoms šeimoms palaikyti ir sudaryti gyvenimo sąlygas taip, kad gimtų daugiau vaikų.
Barnimo srovė pranešimus apie laipsniškai uždaromus gimdymo kambarius ir mažėjančias darželių vietas, destatis.de pabrėžia demografinį foną ir dienos naujienos suteikia informacijos apie dabartines gimstamumo tendencijas.