Piliečių pinigų reforma: savivaldybės skambina pavojaus varpais dėl biurokratinių pabaisų!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. lapkričio 1 d. federalinė vyriausybė planuoja pagrindinio saugumo reformą, kuri pakeis piliečių pinigus ir įves naujas taisykles.

Bundesregierung plant zum 1.11.2025 eine Reform der Grundsicherung, die das Bürgergeld ersetzt und neue Regelungen einführt.
2025 m. lapkričio 1 d. federalinė vyriausybė planuoja pagrindinio saugumo reformą, kuri pakeis piliečių pinigus ir įves naujas taisykles.

Piliečių pinigų reforma: savivaldybės skambina pavojaus varpais dėl biurokratinių pabaisų!

Nuo 2025 metų lapkričio 1 dienos Vokietijoje bus vykdoma visapusiška bazinio saugumo reforma, kuria ketinama pakeisti piliečių pinigus. Federalinė vyriausybė užsibrėžė tikslą palengvinti biudžeto naštą ir kartu sukurti paskatas didinti užimtumą. Reforma atneša keletą prieštaringų naujovių, kurios savivaldybėse sulaukia susirūpinimo ir aršios kritikos. Garsiai Merkurijus Daugelis rajonų administratorių ir merų baiminasi, kad naujosios taisyklės sukels „biurokratinę pabaisą“, kuri gali labai padidinti administracines išlaidas.

Esminis reformos elementas – išmokų gavėjų ir valstybės bendradarbiavimo sutarties įvedimas. Jei susitarimai bus pažeisti, gresia labai sumažintos išmokos iki 30 procentų. Brandenburgo rajono tarybos pirmininkas Siegurdas Heinze yra kritiškas ir visą reformą apibūdina kaip „beprasmišką ir biurokratišką“. Greizo rajono administratorius Ulli Schäferis taip pat nelabai mato noro projekte reformuotis. Tačiau ne visi merai situaciją vertina kaip dramatišką: naujai išrinktas Hageno meras Dennisas Rehbeinas pripažįsta ieškinių bangos pavojų, tačiau išlieka optimistas.

Didėjančios išlaidos ir galimi ieškiniai

Federalinė vyriausybė skaičiuoja, kad reforma galėtų sutaupyti apie penkis milijardus eurų. Tačiau šios santaupos laikomos minimaliomis, juolab kad bendra metinė piliečių pinigų sąnauda siekia apie 50 milijardų eurų. Savivaldybės taip pat baiminasi, kad dėl naujų taisyklių ne tik atsiras papildoma administracinė našta, bet ir gali padaugėti bylų. Šie teisiniai ginčai gali dar labiau apkrauti miestų biudžetus.

Be to, kritikuojama, kad reforma nesąžininga: bedarbiams taikomos griežtesnės sankcijos, dirbantiesiems naujovės beveik negauna naudos. Numatytos sankcijos už pakartotinį darbo pasiūlymų atmetimą ar praleistus susitikimus gali būti garsios Laikas tik pablogins daugelio nukentėjusiųjų padėtį. Ilgainiui tai gali ne tik apsunkinti įsidarbinimą, bet ir padidinti bazinę socialinę apsaugą gaunančių žmonių skaičių.

Tolesni žingsniai

Norint įveikti šiuos iššūkius, labai svarbu, kad darbo centrai būtų geriau aprūpinti, kad būtų užtikrintas veiksmingas įdarbinimas. Reforma aiškiai sutelkta į įdarbinimą, o ne į nukentėjusiųjų kvalifikaciją, o tai kai kuriais atvejais vertinama kaip galimas posūkis veiksmingesnės darbo rinkos politikos link. Taip pat reikia tikėtis, kad reformos įgyvendinimas bus sumaniai suplanuotas, nes sankcijos nėra privalomos, todėl darbo biržos turi tam tikrą veiksmų laisvę.

Todėl reforma skirta dvejopai: svarbu mažinti išlaidas, bet kartu skatinti integraciją darbo vietoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar federalinė valdžia sugebės rimtai atsižvelgti į savivaldybių rūpesčius ir kartu pradėti veiksmingą reformą.