Atminimo dienos Berlyne: prisiminimas 30 metų po Srebrenicos žudynių

Atminimo dienos Berlyne: prisiminimas 30 metų po Srebrenicos žudynių

2025 m. liepos 11 d. sukanka 30 metų nuo Srebrenicos žudynių, laikomų didžiausiu karo nusikaltimu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Šią svarbią dieną Berlyne vyksta daugybė atminimo renginių, skirtų paminėti daugiau nei 8000 aukų, kurias 1995 m. nužudė Bosnijos serbų armijos vado Ratko Mladičiaus kariai. Ypač tragiška yra tai, kad daugelis aukų buvo atskirtos nuo savo šeimų ir palaidotos masinėse kapuose, o tai reiškia, kad artimųjų artimieji tebeieško. 1995 metų liepos 11 dieną Srebrenicos miestas buvo saugomas JT, tačiau žmonės vis tiek buvo žiauriai užpulti.

Vokietijos Bundestagas šį penktadienį nuo 14 val. pamins žiauraus genocido aukas. Bus surengtas debatas, kurio metu Bundestago administracija prašys parlamentarų susilaikyti nuo „Srebrenicos gėlės“ nešiojimo. Šie baltos ir žalios gėlės formos smeigtukai iš pradžių buvo skirti 1995 m. liepos 11 d. atminimui, o balta – nekaltai žuvusiųjų, o žalia – viltis. Kol ceremonija planuojama, minėjimai vyks ir pačioje Srebrenicoje, kur dabartiniai išgyvenusieji ir aukų palikuonys susirinks kartu apraudoti ir parodyti solidarumą.

Pasaulio paminėjimai ir reikšmė

Atminimo diena švenčiama ne tik Vokietijoje. JT Generalinė Asamblėja nusprendė, kad liepos 11-oji bus pripažinta tarptautine Srebrenicos genocido aukų atminimo diena. Toks sprendimas buvo priimtas 84 balsų dauguma, nors 19 valstybių, įskaitant Serbiją ir Rusiją, balsavo prieš. Rezoliucijoje smerkiamas genocido neigimas ir nuteistųjų šlovinimas, kuris vis dažniau tampa ginčų objektu tarptautinėje arenoje.

Šiuo metu dedamos pastangos išsaugoti genocido atminimą, o tuo pat metu tvyro politinė įtampa, ypač su Serbija, kuriai rezoliucija kyla nesutarimų. Prezidentas Aleksandras Vučičius išreiškė nesutikimą su rezoliucijos politiniu kontekstu ir palygino situaciją su holokausto situacija.

Prisiminimas ir susitaikymas

Minėjimo svarba yra toli už dienos ribų. Istorikas Belma Zulic pabrėžia, kad svarbu prisiminti žiaurumus ir išgirsti aukų balsus. Šiais metais Srebrenicoje per minėjimus buvo palaidoti 14 aukų palaikai, o tai vaizdžiai iliustruoja, kiek užtrunka, kol šeimos gali rasti uždarymą.

Tai skausmo, bet ir vilties diena. Tikimasi, kad apie 500 dalyvių iš įvairių šalių susirinks prie Brandenburgo vartų, kad pagerbtų aukas. Vakare Berlyno Atstovų rūmuose vyks dar vienas renginys, kurio šūkis „Mūsų istorijos, mūsų įspėjimas. Prieš užmiršimą“.

Srebrenicos žudynės išlieka pagrindiniu iššūkiu Europos atminimo kultūrai ir klausimu, kaip elgtis su praeitimi. Viena iš pagrindinių žinučių tiek Vokietijoje, tiek tarptautiniu mastu yra taikos ir susitaikymo regione viltis, tačiau skirtingos perspektyvos ir istoriniai pasakojimai dažnai vis dar nesuderinami.

Liepos 11-oji minima ne tik kaip atminimo diena, bet ir kaip priminimas, kad tokie žiaurumai neturi pasikartoti. Srebrenicoje nutikusių aplinkybių ir dramatizmo niekada negalima pamiršti ir aiškiai parodyti, kad žmonija turi mokytis, kad galėtų formuoti taikią ateitį.