Gigabaterija Lusatijoje: energijos perėjimas ar finansinis burbulas?

Gigabaterija Lusatijoje: energijos perėjimas ar finansinis burbulas?

Lusatijoje statomas didžiausias Europoje baterijų saugojimo projektas „Gigabattery Jänschwalde“. Lausitz Energie Mining AG (Leag) planuoja gamyklą, kurios galia sieks 1000 megavatų ir 4000 megavatvalandžių. Projekto tikslas – sugerti vėjo ir saulės energijos perteklių ir taip reikšmingai prisidėti prie energijos perėjimo. Tačiau klausimai apie finansavimą ir baterijų kilmę lieka neatsakyti. Pasak eksperto profesoriaus Franzo Dietrich iš Berlyno TU, kuris pabrėžia projekto privalumus, projekto ekonominė prasmė ir lankstumas yra neabejotinas.

Akumuliatorių sistemos suprojektuotos taip, kad būtų modulinės, todėl užtikrinamas didelis mobilumas ir ekonomiškas perkėlimas. Tai ypač svarbu norint kompensuoti tinklo svyravimus. Ludwigas Jörissenas iš Saulės energijos ir vandenilio tyrimų centro (ZSW) taip pat mato, kad reikia skubiai įrengti saugyklas, kad būtų užtikrintas stabilesnis energijos tiekimas. Regioniniu požiūriu Julia Kowal iš Berlyno TU mano, kad saugyklos naudojimas yra ypač naudingas siekiant užtikrinti arti vėjo ir saulės energijos parkų. Tačiau „Leag“ atstovas negalėjo apibrėžti aiškaus tiekimo spindulio ir pareiškė, kad tiesioginio ryšio su Berlyno elektros tiekimu nėra.

Finansiniai iššūkiai ir baterijų gamyba

Finansinė padėtis, susijusi su Gigabattery projektu, kelia tam tikrų klausimų. Finansavimas tebėra neaiškus, tačiau Claudia Kemfert iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) aiškina, kad tai daugiausia gaunama iš rinkos pajamų ir investuotojų. Ekspertai skaičiuoja, kad akumuliatorių parko kaina yra devynių skaitmenų diapazonas. Potencialūs pajėgumai yra įspūdingi: saugojimo sistema teoriškai keturias valandas galėtų aprūpinti elektra 1,6 mln.

Tačiau baterijos daugiausia yra iš Azijos, o „Fluence Energy“ tiekia grupes. Vokietija šiuo metu beveik neturi savo ląstelių gamybos; Daugiau nei 95 procentai reikalingų medžiagų yra iš Kinijos. Ličio jonų baterijos yra mažiau tinkamos energijos kaupimui dienomis ar savaitėmis, nes jų tarnavimo laikas yra ribotas. Čia svarbios alternatyvios technologijos, pavyzdžiui, vandenilio saugojimas, o vandenilio pagrindinis tinklas Vokietijoje turėtų būti baigtas ne anksčiau kaip 2032 m.

Sandėliavimo technologijos ir jų vaidmuo pereinant prie energijos

Energijos perėjimui reikalingos naujoviškos saugojimo technologijos, kad atsinaujinančią energiją būtų galima naudoti tvariai. Remiantis Techzeitgeist, iki 2025 m. naujos elektros energijos kaupimo sistemos pasieks techninę ir ekonominę brandą, kad būtų galima tiekti CO2 neutralią elektros energiją visą parą. Tokios technologijos kaip ličio geležies fosfatas (LFP) ir natrio jonų baterijos, taip pat vandenilio saugojimas yra svarbios. Pavyzdžiui, LFP akumuliatoriai pasižymi dideliu ciklo stabilumu ir specifine talpa.

Iki 2025 m. didelių baterijų efektyvumas galėtų siekti 85–92 proc. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų tinklo stabilumas, ar atsinaujinančios energijos kaupimas, naujų saugojimo technologijų kūrimas bus labai svarbus klimatui neutraliai ateičiai. Neišvengiama, kad bus iššūkių integruojant tinklą. Trūksta standartų ir pasenusios infrastruktūros, kurią reikia įveikti.

Išvada: Milijardo dolerių vertės projektas Lusatijoje ne tik išbando mūsų galimybes kaupti atsinaujinančią energiją, bet ir tvarumo bei tam reikalingų žaliavų klausimą. Ateinantys metai parodys, ar Gigabattery Jänschwalde yra daugiau nei tik ambicingas projektas – tai tikrai gali būti žingsnis tikrojo energijos perėjimo link.