2025 m. federaliniai rinkimai: gąsdinančios partijų apklausų tendencijos!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Dabartiniai 2025 m. federalinių rinkimų tyrimo rezultatai rodo SPD, Sąjungos, AfD ir žaliųjų tendencijas. Kas yra laimėtojai ir pralaimėtojai?

Die aktuellen Umfrageergebnisse zur Bundestagswahl 2025 zeigen Trends bei SPD, Union, AfD und Grünen. Wer sind die Gewinner und Verlierer?
Dabartiniai 2025 m. federalinių rinkimų tyrimo rezultatai rodo SPD, Sąjungos, AfD ir žaliųjų tendencijas. Kas yra laimėtojai ir pralaimėtojai?

2025 m. federaliniai rinkimai: gąsdinančios partijų apklausų tendencijos!

Politinės bangos Vokietijoje šiuo metu kyla aukštai, o būsimų federalinių rinkimų apklausų skaičiai suteikia daug temų, apie kurias galima kalbėti. Remiantis naujausiomis [Redaktionsnetzwerk Deutschland] apklausomis (https://www.rnd.de/politik/umfragen-zu-parteien-aktuelle-trends-fuer-spd-union-afd-gruene-und-co-13-8-2025-462SFUR3SNBCLN3ACXRFNANNSE), politinis kraštovaizdis yra flux. Nors socialdemokratai (SPD) iš pradžių buvo stipriausia jėga po 2021-ųjų rinkimų, sąjunga dabar atgavo pranašumą. Šis posūkis taip pat atsispindi apklausų skaičiuose, kurie nuolat koreguojami, kad būtų artimi faktiniam balsavimui.

Pažvelgus į žaliuosius matyti, kad buvęs jų klestėjimo laikotarpis jau praeityje. Tas pats pasakytina ir apie FDP, kuri pagal naujausias apklausas kliudo, o rezultatas nesiekia 5 procentų ir todėl gali neįveikti 2025 m. federalinių rinkimų kliūties. Kita vertus, AfD gali gauti naudos iš šviesoforų partijų nuostolių ir netgi tapo antra stipriausia jėga. Tačiau išvaizda apgaulinga, nes 2024 metų pradžioje AfD prarado kelis procentus. Vis dar jauna BSW partija, kuriai vadovauja Sahra Wagenknecht, taip pat nesiekia 5 procentų ribos.

Kaip kuriamos apklausos vertės?

Apklausos Vokietijoje pateikia daugialypį vaizdą, kuriam būdingi skirtingi tyrimo metodai. Labiausiai paplitę metodai yra apklausos telefonu, tiesioginės apklausos ir internetinės grupės. Tokie institutai kaip „Forsa“ ir „Infratest dimap“ naudoja įvairius metodus rinkėjų nuomonei įrašyti. Atskirų tyrimų duomenys yra pasverti siekiant užtikrinti reprezentatyvią visuomenės imtį. Tai reiškia, kad vertinant atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip lytis, amžius ir išsilavinimas, kaip aprašoma wahlrecht.de.

Tačiau šių apklausų kokybė nekelia ginčų. Tokie ekspertai kaip Thomas Wind pabrėžia, kad noras dalyvauti sumažėjo – nuo ​​30 procentų prieš 20 metų iki mažiau nei 10 procentų šiandien. Tai gali kelti pavojų rezultatų reprezentatyvumui. Nepaisant to, per daugelį metų apklausos išlieka gana tikslios, kaip rodo analizė: vidutinis nuokrypis buvo tik 1,74 procentinio punkto, remiantis DW atlikta faktų patikra.

Apklausos dinamika ir politinis neapibrėžtumas

Politinė padėtis yra dinamiška, o politinis netikrumas dar labiau apsunkina apklausas. Politikos mokslų instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2000–2020 metais, nepaisant labai pasikeitusio politinio kraštovaizdžio, reikšmingo klaidų skaičiaus apklausose padidėjimo nepastebėta. Tačiau netikrumas išaugo, iš dalies dėl AfD iškilimo ir politinio kraštovaizdžio susiskaidymo.

Apskritai dabartinės apklausos aiškiai rodo, kad esame įdomiame politinės nuomonės formavimo etape. Belieka pamatyti, kaip skaičiai pasikeis iki 2025 m. federalinių rinkimų. Politikos veikėjai susiduria su iššūkiais, o rinkėjai taria galutinį žodį. Vienas dalykas aiškus: tikrai bus įdomu pamatyti, kaip rinkėjai atiduos savo balsus ir kokie patarimai bus pateikti.