Daugiašališkumas krizės metu: Vokietijos vaidmuo pasauliniuose pokyčiuose!

Daugiašališkumas krizės metu: Vokietijos vaidmuo pasauliniuose pokyčiuose!

Daugiašališkumas nėra tuščias Vokietijos užsienio politikos šūkis, o pagrindinė strategija, kuri reiškia taiką ir stabilumą visame pasaulyje. Vokietija šią tarptautinio bendradarbiavimo formą laiko visoms valstybėms taikoma sistema, kuria siekiama kartu įveikti pasaulinius iššūkius ir užkirsti kelią tokioms nelaimėms kaip Antrasis pasaulinis karas. Jungtinės Tautos (JT) atlieka pagrindinį vaidmenį, nes yra tarptautinių vertybių ir normų sergėtojas, kaip aprašoma deutschland.de.

Tačiau pasaulyje, pilname krizių – nuo ​​konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki Ukrainos iki aktualių problemų, tokių kaip klimato kaita ir rūšių išnykimas, daugiašališkumas patiria spaudimą. JT generalinis sekretorius António Guterresas išreiškė susirūpinimą dėl šios raidos, pabrėždamas, kad griaunamos visuotinės vertybės ir kyla abejonių dėl demokratinių principų. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas taip pat kritiškai vertina situaciją ir perspėja, kad mūsų liberaliai tarptautinei sistemai, pagrįstai kartu ieškoti sprendimų, kyla pavojus. Tai rodo ne tik sunkumai kuriant naujas tarptautines normas, bet ir valstybių pasitraukimas iš svarbių susitarimų, pavyzdžiui, JAV iš klimato susitarimo, kaip zeitschrift-vereinte-nationen.de

Daugiašališkumo iššūkis

Daugiašališkumo iššūkiai yra įvairūs. Viena vertus, tarptautinei tvarkai daromas spaudimas, ypač JAV. Kita vertus, yra tokių valstybių kaip Kinija ir Rusija, kurios palaiko daugiašališkumą ir prieštarauja esamoms normoms bei vertybėms. Ši įtampa turi įtakos ne tik principams, kuriais grindžiama sistema, bet ir nacionalinės politikos koordinavimo būdui. Daugiašališkumas ar net minilateralizmas, kai tik nedidelė valstybių grupė bendradarbiauja tarptautiniu mastu, galėtų būti atsakas į dabartinius iššūkius, kaip pažymima [swp-berlin.org] analizėje (https://www.swp-berlin.org/10.18449/2020A11/).

Tačiau veiksmingam daugiašališkumui reikalingas tikras noras eiti į kompromisus ir gebėjimas veikti kartu. Vokietijos užsienio politika čia turi aksiomatinę reikšmę, kuri jaučiama ir ES užsienio ir saugumo politikoje. 2019 metų rugsėjį Vokietijos ir Prancūzijos inicijuotas „Aljansas už daugiašališkumą“ siekia stiprinti tarptautinę tvarką.

Ateities perspektyvos

Daugiašališkumo ateitis tebėra neaiški, tačiau sutarimas išlieka: reikia permąstyti. 2020 m. JT jubiliejinis viršūnių susitikimas galėtų suteikti galimybę ne tik nustatyti naujas normas, bet ir sugrąžinti daugiašališkumą ant stabilaus pagrindo. Siekiant ilgalaikės sėkmės, labai svarbus Vokietijos požiūris – nesielgti vieni ir pabrėžti bendrą strategiją su Europos ir tarptautiniais partneriais.

Pasaulyje, kuriame valstybės vis labiau reikalauja nacionalinių interesų, politikai turi atlikti sumaniai suformuluotą savo ir savo partnerių bei oponentų pažeidžiamumo analizę. Įtikinėjimas taip pat taps svarbesnis siekiant sustiprinti savo ir sąjungininkų jėgos bazę. Daugiašališkumas tebėra ne tik kertinis Vokietijos užsienio politikos akmuo, bet ir esminė taikaus ir bendradarbiaujančio sambūvio pasauliniu lygmeniu koncepcija.