Karščio banga Europoje: iki 45 laipsnių – nuolat naudojami gelbėtojai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Temperatūra Pietų Europoje kyla virš 40 laipsnių: karščio banga 2025 m. sukels mirtinus miškų gaisrus ir darbo draudimus.

Steigende Temperaturen über 40 Grad in Südeuropa: Hitzewelle 2025 führt zu tödlichen Waldbränden und Arbeitsverboten.
Temperatūra Pietų Europoje kyla virš 40 laipsnių: karščio banga 2025 m. sukels mirtinus miškų gaisrus ir darbo draudimus.

Karščio banga Europoje: iki 45 laipsnių – nuolat naudojami gelbėtojai!

Šiuo metu Pietų Europoje siaučia ekstremali karščio banga, kai temperatūra viršija 40 laipsnių Celsijaus ir jau turi tragiškų pasekmių. Šiandien, 2025 m. liepos 23 d., termometrai Sicilijoje dabar rodo daugiau nei 30 laipsnių, o Stambule jau 36 laipsniai, o Lesbe kovoja su 38 laipsniais. Dėl šios aukštos temperatūros Graikijos valdžios institucijos įvedė draudimus dirbti karštomis vidurdienio valandomis, kad apsaugotų žmones. Italijoje taip pat užfiksuotos penkios su karščiu susijusios mirtys, o tai rodo situacijos mastą. ZDF šiandien praneša, kad Turkija taip pat smarkiai nukentėjo nuo karščio – dešimt žmonių žuvo dėl miško gaisro, kai netikėtas vėjas sukėlė pavojų pagalbos darbuotojams.

Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ekstremalios sąlygos dar padidės: Italijoje numatoma iki 45 laipsnių šilumos, o Palerme paskelbtas aukščiausias įspėjimo apie karštį lygis raudonas. Miesto erdvės su oro kondicionieriais lieka atviros piliečiams, kad būtų lengviau. Nepaisant to, perspektyvos niūrios, nes orų tarnybos nemato palengvėjimo nuo karšto oro.

Didelis karščio bangos poveikis

Karščio banga atsispindi ne tik aukštoje temperatūroje, bet ir nerimą keliančiu karščio mirčių skaičiumi. Dabartinis balansas rodo, kad per pastaruosius metus su karščiu susijusių mirčių skaičius Europoje išaugo tris kartus. Londono imperatoriškojo koledžo ir Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad vien dvylikoje miestų nuo karščio mirė apie 2300 žmonių, iš kurių apie 1500 buvo tiesiogiai susiję su klimato kaita. Tagesschau nurodo, kad 88 proc. mirusiųjų nuo karščio buvo vyresni nei 65 metų žmonės, kurie dažnai jau turėjo sveikatos problemų.

Reikalinga miesto valdžios atsakomybė, visų pirma siekiant sumažinti vadinamąjį šilumos salos efektą ir imtis priemonių sukurti vėsinimo centrus, kurie trumpalaikę pagalbą galėtų padėti pažeidžiamiems žmonėms. Šiame kontekste taip pat pabrėžiama, kad reikia skubiai tobulinti šilumos veiksmų planus Europoje.

Padėtį taip pat apsunkina plintantys miškų gaisrai, kurie dėl besitęsiančios sausros siaučia Turkijoje ir kituose Viduržemio jūros regionuose, pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje. Kylant temperatūrai, gyvūnų teisių aktyvistai ragina gatvių gyvūnus aprūpinti vandeniu, nes karštis taip pat nestabdo gyvių.

Populiariame atostogų kurorte Marmaryje šernai sukėlė ažiotažą, vėsindami vėsiuose jūros vandenyse. Tačiau tokie keisti vaizdai negali užmaskuoti rimtų karščio pasekmių: iššūkis, su kuriuo Europa susiduria klimato kaitos akivaizdoje, ilgainiui gali būti intensyvus. Specialistai perspėja, kad ateinančiais metais tokių ekstremalių įvykių bus vis dažniau, o kartu ir grėsmingų socialinių bei sveikatos padarinių.