Tiuringijos mokslininkai analizuoja deglobalizacijos riziką įmonėms

Tiuringijos mokslininkai analizuoja deglobalizacijos riziką įmonėms

Vis labiau pastebimas globalizacijos drebėjimas. Diskusijos apie „globalizacijos pabaigą“ ir su tuo susijusį ekonominės integracijos sulėtėjimą įsibėgėja. Visų pirma, prekybai vis didesnę įtaką daro geopolitinis lojalumas ir nauji konkurentai aukštųjų technologijų sektoriuje ir svarbių žaliavų srityje. Tai yra pagrindinė Erfurto universiteto Geoekonomikos tyrimų centro (EFGEo) tema, kurią 400 000 eurų finansuoja Tiuringijos ekonomikos, mokslo ir skaitmeninės visuomenės ministerija [uni-erfurt.de].

Naujai įkurtas mokslinių tyrimų centras išsikėlė tarpdisciplininių fundamentinių tyrimų užduotį ir nagrinėja tarptautinės politinės ekonomijos, teisės, tarptautinių santykių, konfliktų tyrimų ir viešosios politikos temas. Tuo pat metu startuoja doktorantūros kolegija „De-Globalization and Global Decoupling“ (DeGlobE), kurią 567 000 eurų remia Hanso Böcklerio fondas. Abi iniciatyvos sujungia Erfurto universiteto geoekonomikos ir deglobalizacijos žinias. Pagrindiniai šių projektų veikėjai yra Janas Ickleris ir Madeleine Böhm.

Iššūkiai ekonomikai

Tačiau kaip atrodo įmonių situacija? Janas Ickleris pabrėžia, kad ekonominiai santykiai politizuojasi ir įmonės turi atlikti aktyvų vaidmenį naujoje geopolitinėje santvarkoje. Madeleine Böhm įvardija tiekimo grandinių įvairinimą ir didėjantį regionizavimą kaip deglobalizacijos veiksnius. Šie pokyčiai kelia didelį pavojų Vokietijos ekonomikai, ypač dideliems eksporto sektoriams, pavyzdžiui, automobilių pramonei ir aukštųjų technologijų sektoriui.

Nereikėtų nuvertinti geoekonominės rizikos. Remiantis Khalilo, Osteno ir Strobelio Bundesbanko tyrimu, pastebima, kad didėjant prekybos partnerio geopolitinei rizikai, pagal kainas pakoreguotas importas iš šių šalių mažėja, o importo kainos didėja. Tai sukelia neigiamą tiekimo šoką ir kelia rimtą grėsmę įmonėms, kurios remiasi stabiliomis tiekimo grandinėmis bundesbank.de.

Geopolitinis neapibrėžtumas ir jo pasekmės

Nors pasauliniai prekybos srautai pastaruoju metu pasiekė rekordą, jie kenčia nuo įvairių geopolitinių sukrėtimų. Konfliktai, tokie kaip JAV ir Kinijos ginčai ar Ukrainos konflikto pasekmės, parodė, kokios pažeidžiamos yra globalizuotos tiekimo grandinės. Kadangi nuo devintojo dešimtmečio vyravusi neoliberali globalizacija praranda įtaką, atsiranda nauja geoekonominė tvarka, kuri skatina strateguoti ekonomines tarpusavio priklausomybes. bpb.de.

Atitinkamai, Vokietija susidurs su dideliais iššūkiais, kai teks susidoroti su šia nauja realybe. Tačiau perėjimas prie energetikos taip pat galėtų pasiūlyti ekologiško augimo ir technologinių naujovių galimybių. Įmonės dabar patiria didesnį spaudimą prisitaikyti prie naujų geopolitinių ir ekonominių sąlygų. EFGEo tyrimų centro ir DeGlobE doktorantūros tikslas – vertingai prisidėti prie deglobalizacijos procesų analizės ir suprasti jų pasekmes ekonomikai.

Abiejų iniciatyvų sinergijos poveikis galėtų padėti geriau analizuoti riziką ir parengti rekomendacijas dėl įmonės atsparumo. Pasaulyje, kuriame geopolitiniai veiksniai vis labiau išryškėja, kaip niekad svarbu neatsilikti nuo dalykų ir prisitaikyti prie pokyčių.