Biometano krizė Vokietijoje: kainų kritimas ir tiekimo kliūtys neišvengiami!
Vokietija propaguoja biometaną kaip klimatui nekenksmingą energijos šaltinį. Dabartiniai pokyčiai rodo iššūkius ir potencialą rinkoje.

Biometano krizė Vokietijoje: kainų kritimas ir tiekimo kliūtys neišvengiami!
Kelne šiuo metu viskas sutelkta į biometano temą. Šios klimatui nekenksmingos dujos, gaunamos fermentuojant organines medžiagas, tokias kaip mėšlas ir organinės atliekos, atlieka lemiamą vaidmenį Vokietijos energetikos perėjime. Denos teigimu, perdirbant biodujas susidaro beveik grynas metanas, kuris gali būti ne tik tiekiamas į gamtinių dujų tinklą, bet ir naudojamas kaip kuras, elektros ir šilumos gamybai. Ir geriausia: visas procesas vyksta uždarame CO₂ cikle, o tai žymiai pagerina aplinkos pusiausvyrą. Pirmosios biometano gamyklos Vokietijoje pradėtos eksploatuoti 2006 m., o 2024 m. apie 10 TWh biometano būtų galima pagaminti maždaug 230 gamyklų, o dar 3,5 TWh importuojama. Tačiau ši raida gali sustoti, nes, remiantis „dena“ pramonės apklausa, verslo situacija šiuo metu yra labai įtempta, ypač dėl drastiško kuro sektoriaus kainų kritimo.
Daugelis Vokietijos savivaldybių vis labiau pasitiki vietiniu šildymu, kad užtikrintų ilgalaikį tvarų šilumos tiekimą. Gamtinės dujos bus naudojamos trumpuoju laikotarpiu iki 2026 m., o vandenilis – vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai rodo, koks svarbus biometanas yra šilumos planavime. Taip pat susirūpinimą kelia 2025 m. pabaigoje baigiantis galioti dujų tinklų prieigos reglamentas, galintis kelti pavojų biometano infrastruktūrai. Aiškaus reglamentavimo ES lygmeniu reikalavimas yra svarbus ne tik Vokietijos klausimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje geriau suvoktas biometano potencialas ir sukurta atitinkama infrastruktūra, todėl kyla klausimas, ar Vokietija čia pralaimi.
Biometano pramonės iššūkiai
Kita problema – didėjantis užsienio gamintojų, siūlančių aukštas savo biometano kainas, spaudimas. Ši praktika reiškia, kad Vokietijos biometanas patiria spaudimą ir, kaip jau minėta, vidaus gamyba yra trukdoma. Kai kurie gamintojai taip pat kritikuoja tokią praktiką kaip „virtualus iškastinių SGD suskystinimas“ kaip „bio-SGD“. Tokia praktika ne tik kenkia atsinaujinančios energijos sertifikavimo sistemos patikimumui, bet ir reikalauja aiškių reglamentų ES lygmeniu.
Didžiųjų mažmenininkų nemokumas turėjo didžiulį poveikį tiekimo saugumui. Daugelis įmonių atsiduria apgailėtinoje padėtyje, nes turi brangiai pirkti biometaną arba pereiti prie iškastinio kuro. Mažėjantys pardavimų skaičiai ir EEG rinkos krizė daro įtaką visai pramonei. Atsižvelgiant į tai, beveik atrodo kaip vilties spindulys, kad kitos Europos šalys siekia ambicingų biometano plėtros tikslų ir kad yra stabilus investicinis klimatas.
Apie biometano svarbą kalbama ne tik politikoje. Pramonėje taip pat yra naujoviškų metodų, pavyzdžiui, Gamtos dujos Südwest investicijos į gamyklą, skirtą biometanui skystinti į biologines SGD. Tokie pokyčiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą ir išlaikyti mūsų vietą Europos biometano rinkos viršūnėje.
Apibendrinant galima teigti, kad biometano pramonė susiduria su dideliais iššūkiais. Nepaisant to, mintis apie potencialą, kuris slypi šioje tvarioje energijos formoje, lieka nepalaužtas. Tinkamu planavimu, novatoriškais sprendimais ir sąžiningu reguliavimu Vokietija galėtų ir toliau vaidinti lyderio vaidmenį Europos biometano rinkoje.
