Brandenburgo miškų gaisrų pavojus: miškams gresia karštis ir sausra!

Brandenburgo miškų gaisrų pavojus: miškams gresia karštis ir sausra!

Vokietijoje darosi karšta ir ne tik dėl vasariškos temperatūros! Miškų gaisrų rizika šiuo metu yra didelė, ypač tokiuose regionuose kaip Brandenburgas, kur sausra viršutiniame dirvožemio sluoksnyje pastebimai veikia. Padalinio vadovas Cimolino neseniai „Rheinische Post“ pakomentavo dramatišką situaciją. Deja, prognozės numato mažai kritulių iki mėnesio pabaigos, o temperatūra toliau kils. Priešgaisrinės tarnybos asociacijos skubiai atkreipia dėmesį į būtinybę drausti rūkyti, kepti ant grotelių ir įeiti į miško plotus, kad dar labiau nepablogėtų situacija. Pastarieji miškų gaisrai, įskaitant Žemutinėje Saksonijoje (Goslaras) ir Brandenburge (Ostprignitz-Ruppin rajone), yra nerimą keliantis šios raidos ženklas, nes Deutschlandfunk

Miškų gaisrai vis dar yra rimta problema Vokietijoje, tačiau konfesijos taip pat rodo teigiamų aspektų. 2023 m. kilo 1 059 miškų gaisrai, perpus mažiau nei 2022 m. Tačiau nors gaisrų skaičius sumažėjo, 1 240 hektarų paveiktas miško plotas viršijo ilgalaikį 710 hektarų vidurkį. Dėl šios situacijos ekspertai prognozuoja, kad ateinančiais dešimtmečiais kils didėjanti miškų gaisrų rizika. Kaip rodo Federalinė aplinkos agentūra, ypač šiaurės ir rytų Vokietijoje, sąlygos yra idealios deginti nelaimę dėl dažnėjančių sausrų ir karštų laikotarpių.

Gaisrų padariniai

Miškų gaisrai ne tik daro neapskaičiuojamą poveikį gamtai, bet ir išskiria didelius išmetamųjų teršalų kiekius, turinčius įtakos žmonių sveikatai, įskaitant smulkias dulkes ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. 2022 m. miškų gaisrai išmetė apie 0,28 mln. tonų CO2 ekvivalentų. Šių gaisrų padaryta žala yra įvairi: Vokietija pernai dėl miškų gaisrų finansiškai prarado 1,19 mln. Miškų ekosistemos ypač kenčia nuo pasekmių; priklausomai nuo gaisro rūšies ir intensyvumo, šaknys ir sėklos gali būti smarkiai pažeistos. Sunkus smūgis gamtai, keliantis pavojų miškų stabilumui, kaip pabrėžia Statista.

Kita nerimą kelianti statistika yra ta, kad 2023 m. nepavyko nustatyti 51 % gaisrų priežasties. Tiesą sakant, apie 40 % šių gaisrų kilo dėl žmogaus veiklos, ypač dėl neatsakingo miško lankytojų ir stovyklautojų elgesio. Tačiau natūralios priežastys, tokios kaip žaibas, suvaidino tik nedidelį vaidmenį. Gegužės–liepos mėnesiais miškų gaisrų rizika buvo didžiausia 2023 m., o tai rodo, kad teisingas elgesys ir draudimų laikymasis šiomis savaitėmis yra itin svarbūs.

Miškų gaisrai pasauliniame kontekste

Žvilgsnis už nacionalinių sienų aiškiai parodo, kad miškų gaisrai yra pasaulinė problema. Ypač smarkiai nukentėjo Pietų Europos šalys, JAV ir Amazonės regionas. 2023 m. visame pasaulyje gaisrai sunaikino apie 11,9 mln. hektarų miškų. Ne paslaptis, kad dėl klimato kaitos miškų gaisrų rizika ir toliau didėja, o Vokietija nuo to neapsiriboja, kaip ne kartą aiškėja pranešimai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad yra didelė miškų gaisrų rizika, ypač sausuoju metų laiku. Tiek vietiniu, tiek pasauliniu lygiu turime saugoti savo miškus ir nuolat žinoti apie miškų gaisrų pavojų.