Vokietijos ekonominė krizė: Merz patiria spaudimą prieš ekonomines prognozes!

Vokietijos ekonominė krizė: Merz patiria spaudimą prieš ekonomines prognozes!

Vokietijos ekonomikos sektorius susiduria su kritiniu lūžio tašku ir ne pirmą kartą. Ketvirtadienį kancleris Friedrichas Merzas iš Federalinės statistikos tarnybos lauks ilgai lauktų trečiojo ketvirčio ekonominių duomenų. Šis rezultatas gali būti vertinamas kaip neoficiali tarpinė Merzo vyriausybės ataskaita. Vokietijos ekonomika šiuo metu išgyvena ilgiausią krizę, kuri sukelia nerimą investuotojų ir gyventojų veiduose. Remiantis Bild.de, gamyba nuolat mažėjo3, o nedarbas 202 pasiekė 10 metų. rugpjūčio mėnesį siekė 3 mln. Šie nerimą keliantys skaičiai yra sustingusio bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris išliko tame pačiame lygyje nuo 2018 m., ir Koronos pandemijos metu trumpam nukrito, rezultatas.

Ekonomikos institutų rezultatai piešia niūrų vaizdą: Kylio IfW sumažino 2025 m. augimo prognozę iki menko 0,1 %, o Ifo institutas pateikia panašų vaizdą ir prognozuoja, kad tais pačiais metais augimas sieks tik 0,2 %. Labai aiškus požymis, kad ekonominės aplinkybės tiesiog nesusitvarkys. Vis garsiau skamba raginimai imtis visapusiškų reformų – ši koncepcija turėtų būti pristatyta vėliausiai iki 2026 m. pavasario, kaip reikalauja Ifo prezidentas Clemensas Fuestas.

Nerimą keliantys įvykiai

Bundesbanko teigimu, visapusiškų investicijų į teršalų išmetimo neutralią ekonomiką poreikis yra akivaizdus. Norint iki 2045 m. pasiekti klimato neutralumą, kasmet reikia investuoti apie 130 milijardų eurų, o tai sudaro apie 4% BVP. Tai gali atrodyti daug, tačiau politinė sistema yra neaiški ir gali dar labiau apsunkinti situaciją. Be to, padidėjusios energijos sąnaudos dėl CO₂ kainų gali turėti neigiamą poveikį, o tai gali slopinti gamybą ir investicijas. Bundesbank.

Net įmonių lūkesčiai yra dviprasmiški: daugiau nei du penktadaliai tikisi, kad investicijos išliks nepakitusios arba padidės nuo 2027 iki 2029 m., kiti baiminasi nuosmukio. Neapibrėžtumas, kylantis dėl su klimatu susijusių pokyčių, gali turėti įtakos produktyvumui – tai visai pramonei keliantis nerimą.

Politikos vaidmuo

Politinės diskusijos pirmiausia sukasi apie ekonomines reformas ir būtiną biurokratijos mažinimą, ypač tokiose srityse kaip CO₂ dokumentacija ir griežti minimalaus darbo užmokesčio reglamentai. CDU generalinis sekretorius Carstenas Linnemannas pabrėžia vidutinio verslo vaidmenį ir būtinybę suteikti įmonėms gerą ranką mažinant biurokratiją. Motinos pensijų stabdymas ir įmokų didėjimo išvengimas – taip pat įmonių naštos mažinimas. Tai gali sudaryti iki 146 milijardų eurų papildomos gerovės, jei šie žingsniai bus įgyvendinti veiksmingai.

Atsižvelgiant į tarptautinę sistemą, vis daugiau dėmesio skiriama ir eksporto pramonei. JAV taikomi tarifai prekėms iš Vokietijos daro papildomą spaudimą situacijai. JAV, kaip svarbiausia vokiškų prekių pirkėja, yra rimta kliūtis su 15 % tarifais, o tai kelia pavojų konkurencingumui – tai aplinkybė, kurią institutai laiko pagrindine Vokietijos ekonomikos problema, kaip [Tagesschau.de](https://www.tagesschau.de/wirtschaft/konjunktur/konjunkturprognosen-wir G.html) report10.

Šiais sunkiais laikais klausimas tampa vis aktualesnis: kaip reaguos politikai? Sustojimas gali lemti tolesnę sąstingį, dėl kurio gyventojai netektų nuostolių, o netikrumas dėl būsimų investicijų ir darbo vietų stabilumo padidės. Artimiausios dienos, o ypač ketvirtadienis, gali būti lemiamos lemiamos krypties, kuria vystysis Vokietijos ekonominė ateitis.