Grasina ekstremali karščio banga: Vokietijoje žemiau 43 laipsnių!

Grasina ekstremali karščio banga: Vokietijoje žemiau 43 laipsnių!

Nuo 2025 metų liepos 10 dienos Vokietiją užklups ekstremali karščio banga, žadanti iki 43 laipsnių šilumos. [Merkur] praneša, kad orų modeliai rodo karšto oro mases, plūstančias iš Šiaurės Afrikos į Vidurio Europą. Ši karščio banga gali sukelti didžiulę naštą sveikatai, gamtai ir infrastruktūrai. Ypatingą susirūpinimą kelia prognozės, kad temperatūra gali svyruoti nuo 35 iki 40 laipsnių, o pavėsyje smailės iki 43 laipsnių.

Dienos prieš karščio bangą, ypač liepos 8 ir 9 d., buvo palyginti malonios – 23–28 laipsniai šilumos. Buvo pavienių vietinių liūčių ar perkūnijų, kurios trumpam šiek tiek atvėsino. [Inžinierius] taip pat pranešė, kad Vokietija išgyveno sausiausią pirmąjį metų pusmetį nuo 1893 m., o tai gali dar labiau pabloginti situaciją. Birželio pabaigoje temperatūra jau buvo virš 35 laipsnių, o liepos pradžios prognozės prognozavo ne mažiau nei 30 laipsnių. Šios savaitės trečiadienį numatoma aukščiausia 42 laipsniai šilumos, kelianti pavojų 2019 metais užfiksuotam 41,2 laipsnio karščio rekordui.

Pavojinga karščio banga

Artėjančių karščio bangų priežastys – stabilios aukšto slėgio sistemos, kurios blokuoja vėsias oro mases ir vietoj to pritraukia karštą orą iš Šiaurės Afrikos. [Inžinierius] paaiškina, kad aukšto slėgio zona virš Vakarų Europos skatina šiuos pokyčius. Pietų Europoje jau užfiksuota iki 50 laipsnių šilumos, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija ir Graikija. Tai lydi niokojantys miškų gaisrai ir turistų evakuacija.

Aukšta temperatūra turi ne tik pasekmių klimatui, bet ir kelia didelį pavojų sveikatai. Kasmet Europoje dėl didelio karščio miršta apie 28 000 žmonių, ir šis skaičius auga. Remiantis informacija [EEA], ypač rizikuoja vyresni žmonės, vaikai ir anksčiau sirgę žmonės. Karščio bangos gali sukelti karščio stresą, o tai padidina šilumos smūgio ir šilumos išsekimo riziką. Dėl šių ekstremalių temperatūrų didėja pavojus sveikatai, ypač miesto vietovėse, kur „miesto šilumos salos efektas“ yra labiau paplitęs.

Pasiruošimai ir priemonės

WMO ir PSO perspėja apie didėjantį pavojų sveikatai, kurį sukelia šios karščio bangos. Reikalingos apsaugos nuo karščio priemonės, pavyzdžiui, vengti tiesioginių saulės spindulių ir vėsinti namus. Taip pat labai svarbu didinti visuomenės informuotumą, ypač pažeidžiamoms grupėms. Klimato kaita dar labiau sustiprina šias karščio bangas, o ekspertai perspėja, kad nesiėmus pakankamų prisitaikymo priemonių padėtis dar pablogės.

Be to, Europos arenoje intensyviai dirbama kuriant prisitaikymo strategijas, skirtas apsaugoti piliečius nuo klimato kaitos padarinių. ES nuolat kuria naujas politikos kryptis, kuriomis siekiama iki 2050 m. tapti atsparia klimato kaitai. Tai apima viską, nuo viešųjų įspėjimų sistemų iki priemonių socialinėje aplinkoje. [EEA] taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pavojų aplinkai pasiskirstymas dažnai yra susijęs su pajamomis, nedarbu ir išsilavinimo lygiu, todėl reikia imtis tikslinių priemonių.