Reikalingas taikos įsakymas: DGB įspėja apie rekordinius konfliktus 2025 m.!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Siekiant užkirsti kelią karui, DGB ragina 2025 m. liepos 17 d. paskelbti taikos tvarką Vokietijai ir Europai JT rėmuose.

Der DGB fordert zum 17.07.2025 eine Friedensordnung im Rahmen der UN für Deutschland und Europa, um Krieg zu verhindern.
Siekiant užkirsti kelią karui, DGB ragina 2025 m. liepos 17 d. paskelbti taikos tvarką Vokietijai ir Europai JT rėmuose.

Reikalingas taikos įsakymas: DGB įspėja apie rekordinius konfliktus 2025 m.!

2025 m. liepos 17 d. susiduriame su nerimą keliančia realybe: nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikimasi rekordinio ginkluotų konfliktų skaičiaus. Todėl Vokietijos profesinių sąjungų federacija (DGB) ir jos narės ragina skubiai perorientuoti taikos ir saugumo tvarką Jungtinių Tautų sistemoje. Jie pabrėžia daugiašalių konfliktų sprendimų, pagrįstų diplomatija ir krizių prevencija, poreikį. Jiems neliečiami taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos kertiniai akmenys yra jėgos draudimas pagal tarptautinę teisę, suvereni valstybių lygybė ir tautų apsisprendimas. Anot dgb.de, šie metodai yra būtini norint susidoroti su įtempta geopolitine situacija.

Kaip rodo dabartinė padėtis, karo ir konfliktų padariniai yra pražūtingi. Daugiau nei 200 000 mirčių ir 120 milijonų žmonių, praradusių namus, piešia niūrų vaizdą. Ypač nukenčia vaikai, kurie krizių regionuose dažnai laikomi „pamirštomis aukomis“. DGB, be kita ko, reikalauja, kad papildomos karinės išlaidos nebūtų skiriamos socialinių programų sąskaita. Teisingai keliami klausimai dėl planuojamo gynybos išlaidų didinimo iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto – tai sudarytų beveik pusę viso federalinio biudžeto. Vietoje to daugiau dėmesio reikėtų skirti socialinėms investicijoms ir diplomatinėms iniciatyvoms.

Jungtinių Tautų vaidmuo

Pagrindinis taikos palaikymo veikėjas yra Jungtinės Tautos, kurios nuo pat savo įkūrimo 1945 m. suformulavo raginimą laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti taiką pasaulyje. JT šiuo metu sudaro 193 valstybės narės, o jų Saugumo Taryba yra pagrindinė atsakomybė už taikos palaikymą pasaulyje, kaip aprašyta JT Chartijos 24 straipsnyje. Tačiau iššūkiai dideli. Per pastarąjį dešimtmetį nebuvo naujų taikos palaikymo misijų, o konfliktai, tokie kaip Ukrainoje, toliau eskaluoja. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač tarp Izraelio ir Irano, taip pat didėja. Saugumo Tarybą, kuri gali imtis karinių veiksmų tik gavusi visų nuolatinių narių sutikimą, dažnai apsunkina veto teisės ir didelės galios interesai, o tai kelia įtampą taikos misijų patikimumui, nes bpb.de noteses.

Kitas pavyzdys – padėtis konflikto regionuose, tokiuose kaip Mianmaras ar Sahelio regionas, kur žmogaus teisių pažeidimai ir karo nusikaltimai yra plačiai paplitę. Tai didina tarptautinės bendruomenės, ypač ES ir NATO šalių, atsakomybę, kurios rizikuoja tapti didžiųjų valstybių pėstininku. Nors JT taisyklės dėl jėgos draudimo pagal tarptautinę teisę numato aiškią struktūrą, stipresniojo logika vis labiau įsigali, reikalavimai deutschlandfunk.de ir politika turi susidoroti su dabarties iššūkiais.

Kvietimas atkreipti dėmesį į klimatą

Atsižvelgiant į artėjančias katastrofas, pastangos sukurti taikų ir teisingą pasaulį yra kaip niekad skubios. DGB aiškiai nurodo, kad Vokietija turi sustiprinti savo, kaip tarptautinės taikos kūrimo jėgos, nepriklausomą vaidmenį ir stengtis nutraukti dabartinę perginklavimo spiralę. Taip pat būtinas įsipareigojimas ginti liberaliąją demokratiją ir socialinę rinkos ekonomiką. Išlaidos ginklams, patiriamos socialinių programų sąskaita, ilgainiui silpnina gynybinius pajėgumus ir demokratiją.

Apibendrinant galima pasakyti, kad profesinės sąjungos ragina grįžti prie JT Chartijos vertybių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBO) Baigiamojo akto principų, siekiant rasti kelią į taikos politiką, kuri ne tik atsižvelgtų į praeities konfliktus, bet ir leistų pažvelgti į geresnę ateitį bei stabilumą pasaulyje.