Suche
Mein Konto
Nauji Lavrovo planai: Vokietija kaip Ukrainos garantas?
Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas mato Vokietiją kaip galimą Ukrainos garantą. Dabartiniai saugumo garantijų ir taikos derybų pokyčiai.
Nauji Lavrovo planai: Vokietija kaip Ukrainos garantas?
Politiniai įvykiai, susiję su saugumo garantijomis Ukrainai, vėl įsibėgėja. Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė lūkesčius dėl šalių, kurios JT Saugumo Taryboje galėtų imtis garantų. Aiškiame pranešime jis įvardijo Vokietiją ir Turkiją bei kitas šalis, kurios potencialiai galėtų pasiūlyti Kijevui saugumo garantijas. Jo idėja yra pasiekti įpareigojantį susitarimą, kuris turėtų garantuoti nuolatinį Ukrainos neutralumą, kaip jau buvo numatyta nesėkmingų derybų procese Stambule 2022 m. n-tv.de pranešimai.
Lavrovas leido suprasti, kad JT Saugumo Tarybos valstybės narės – Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – yra atsakingos už taikos garantavimą. However, Kyiv is skeptical about this approach. Ukrainos vyriausybė nerimauja, kad Rusija bet kada gali blokuoti bet kokį saugumo pajėgų dislokavimą, o tai iš esmės pakenktų Ukrainos saugumui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukraina turėtų likti gynybine vaidmeniu ir imtis aktyvių veiksmų prieš Rusijos agresiją. Jis reikalauja, kad nebūtų sumažintas spaudimas Rusijai, siekiant užbaigti konfliktą. Ši skuba taip pat atsispindi dabartinėse Ukrainos karinėse kontratakose, kurios pastarosiomis dienomis buvo sėkmingos Sumų regione ir aplink Pokrovską, kaip [Tagesspiegel](https://www.tagesspiegel.de/internationales/ukraine-krieg-lawrow-zu-sicherheitsguaranteen-un-vetomachte-8.4.8 report.8.
Karinio buvimo vaidmuo
Kariniai įsipareigojimai ir buvimas vaidina pagrindinį vaidmenį diskusijoje apie saugumo garantijas. Svarstomos įvairios garantijų formos – nuo politinių garantijų iki finansinės ir karinės paramos elementų. Idealiu atveju Kijevas norėtų įstoti į NATO, kad galėtų pasinaudoti dideliais pagalbos įsipareigojimais pagal 5 straipsnį. Tačiau dabartinės politinės sąlygos rodo, kad šiuo metu apie tai nebėra diskusijų, net jei vyksta diskusijos dėl saugumo garantijų, susijusių su 5 straipsniu, kaip Tagesschau
Taip pat aptariamas galimas užsienio karių buvimas taikai užtikrinti. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į žaidimą įtraukė „perdraudimo pajėgas“, o JAV ir Europos šalys partnerės taip pat svarsto galimybę kariauti Ukrainoje, bet be JAV karių. Tai kelia tiek logistinių, tiek politinių iššūkių. Veiksmingas apsauginių pajėgų dislokavimas būtų nuo kelių tūkstančių iki 150 000 karių. Tačiau Vokietijos Bundesverui sunku pasiekti planuotą NATO karių jėgą, kuri šiuo metu yra apie 181 500 karių, kurių tikslas yra 260 000.
Kliūtys ir sprendimai
Politinės kliūtysnereikia nuvertinti. Rusija reikalauja NATO karių Ukrainoje ir reikalauja, kad jie būtų įtraukti į saugumo garantijas. Vokietijoje taip pat vykdoma vidaus politika, pasisakanti prieš karių dislokavimą. Kitas pasiūlymas, kuris šiuo metu mažai aptariamas, yra JT taikos palaikymo misijos įkūrimas. Tai galėtų apimti nuo 30 000 iki 40 000 karių, tačiau tam reikės tvirtų JT mandatų ir tikslaus požiūrio.
Taigi Ukrainos ir jos partnerių laukia daug iššūkių kuriant tvirtas saugumo garantijas, kurios ne tik užtikrins taiką, bet ir užkirs kelią agresijai ateityje. Laiko trūksta, o politinis kraštovaizdis keičiasi – artimiausių kelių savaičių įvykiai bus itin svarbūs.