Merzas ragina laikytis tvirto kurso: Vokietija turėtų imtis vadovaujančio vaidmens Europoje!

Merzas ragina laikytis tvirto kurso: Vokietija turėtų imtis vadovaujančio vaidmens Europoje!

Šiandien Bundestage paskelbtame glaustame vyriausybės pareiškime kancleris Friedrichas Merzas aiškiai pasakė, kad Vokietija „grįžo į Europos ir tarptautinę areną“. Pasaulinių krizių ir iššūkių įkarštyje Merz daugiausia dėmesio skiria šalies vaidmeniui pasaulyje. Šia proga jis paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos ruože ir paragino humaniškai elgtis su civiliais, ypač moterimis, vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis. Merzas pažymėjo, kad Izraelis turi teisę gintis, ir atkreipė dėmesį į Irano paramą tokioms grupuotėms kaip „Hamas“, „Hezbollah“ ir Houthi milicija, o tai dar labiau apsunkina situaciją.

Kita pagrindinė šio pareiškimo tema buvo tebesitęsiantys Rusijos antskrydžiai Ukrainai. Merzas griežtai pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad taika visada reikalauja visų pusių noro. Jis kritikavo Rusiją už tai, kad ji šiuo metu nerodo noro sudaryti taikos, ir leido suprasti, kad netiesa, kad diplomatinės galimybės Ukrainos konflikte liko nepanaudotos. Kanclerė pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik „jėgos kalbą“ ir tik tokiu būdu įmanomas tikras sprendimas.

NATO viršūnių susitikimas dėl Ukrainos

Tuo pačiu metu tarptautinėje erdvėje vyksta pokyčiai, kurie turi įtakos ir Vokietijai. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime, kuris vyksta Vašingtone, minint Aljanso 75-ąsias metines, dominuoja Ukrainos konfliktas. Jame aptariama padėtis Ukrainoje, kuri jau kurį laiką buvo aklavietėje, ypač po niokojančių išpuolių, Kijeve nusinešusių mažiausiai 27 gyvybes. Planuojama, kad NATO šalys Ukrainai iš viso pažadės 40 mlrd. eurų, nors parama daugiausia priklauso nuo lapkritį vyksiančių JAV rinkimų. NATO kritiku laikomas Donaldas Trumpas čia atlieka pagrindinį vaidmenį, grasindamas sustabdyti JAV pagalbą Ukrainai.

Kitas nerimą keliantis aspektas yra tai, kad Ukrainos oro gynybos skatinimas laikomas pagrindine viršūnių susitikimo tema. Taip pat aptariamas ginklų tiekimo koordinavimas, o logistikai pagerinti ketinama įrengti naują būstinę Vysbadene. Buvusi NATO strategė Stefanie Babst taip pat paragino Europą parengti tvirtą Rusijos sulaikymo strategiją, tačiau Vokietija ir JAV tai atmeta. Šie pokyčiai rodo, kokia svarbi yra aiški ir ryžtinga užsienio politika.

Merzo užsienio politikos ambicijos

Šiame kontekste Friedrichas Merzas turi ambicingų planų paversti Vokietiją iš „miegančios viduriniosios jėgos“ į „vadovaujančią viduriniąją galią“. Tačiau tam reikia ne tik simboliškai stiprių pasirodymų. Aiškios užsienio politikos linijos yra būtinos norint paremti Merzo pretenzijas į lyderystę. Kritikai pažymi, kad prieštaravimai jo pozicijoje, ypač susiję su konfliktu Izraelyje ir Ukrainoje, gali pakenkti jo planams. Todėl Merzui labai svarbu vykdyti savo pažadus artėjančiuose NATO ir ES viršūnių susitikimuose.

Merzas optimistiškai vertina ginčo dėl tarifų sprendimą su JAV ir perspėja, kad tarifai „niekam nebus naudingi“ ir pakenks visoms šalims. Jei susitarimo nepavyks pasiekti, jis reikalaus, kad ES energingai gintų savo interesus. Ateinančios savaitės itin svarbios ne tik Vokietijos ateičiai, bet ir stabilumui Europoje bei už jos ribų. Kur mes esame po visų šių iššūkių? Tai dar reikia pamatyti, bet Merzo metodai dabar turi būti paversti veiksmais.

Daugeliui belieka stebėti, kaip Vokietija šiais neaiškiais laikais pozicionuoja save ir kokį vaidmenį kancleris atliks augant tarptautinei atsakomybei. Aišku viena: europiečiai žiūri į Vokietiją ir tikisi lyderystės.