NATO viršūnių susitikimas: Vokietijos Bundesveras susiduria su istoriniu restruktūrizavimu!

NATO viršūnių susitikimas: Vokietijos Bundesveras susiduria su istoriniu restruktūrizavimu!

2025 m. birželio 24 d. NATO susitiks Hagoje, kad nustatytų lemiamą kursą valstybių narių karinei ateičiai. Didžiausias dėmesys skiriamas naujiems kariniams tikslams, kuriais siekiama atsižvelgti į esamos saugumo politikos situacijos reikalavimus. Garsiai dienos naujienos Karinių reikalavimų padidinimas vidutiniškai trečdaliu yra pagrindinė problema. Bundesverui tai reiškia didelius pokyčius, siekiant įveikti naujus iššūkius.

Planuojamos maždaug 200 000 karių pajėgos priekyje ir gale nėra pakankamos. Gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad reikia apie 260 000 karių. Diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo aštrėja, o dabartinė koalicijos sutartis numato savanorišką tarnybą. Tačiau netrukus gali būti aptariami privalomi elementai, siekiant atitikti reikalavimus.

Būtinos didelės karinės reformos

Karinis analitikas Gustavas Gresselis leidžia suprasti, kad Europos šalys ateityje turės išlaikyti savo karinius pajėgumus. Tai ypač susiję su Bundesvero deficitu. Garsiai NZZ Reikia skubiai pasivyti tokiose srityse kaip žvalgyba, ryšiai, orlaivių degalų papildymas ir palydovinė žvalgyba.

Bundesverui reikia ne tik papildomų karių, bet ir daug naujos technikos bei infrastruktūros. Šiuo metu pajėgos turi apie 62 000 karių, tačiau norint patenkinti aukštus reikalavimus, reikia dar dešimčių tūkstančių. Vokietija taip pat planuoja iki 2027 metų Lietuvoje dislokuoti kovinius karius. Tai taip pat būtina, atsižvelgiant į įtemptesnę saugumo situaciją.

Finansiniai reikalavimai auga

NATO tikisi, kad ateityje jos valstybės narės, ypač Vokietija, padidins gynybos biudžetus iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto. Tai reikštų apie 215 milijardų eurų Vokietijai, remiantis praėjusių metų BVP. NATO generalinės sekretorės Rutte pasiūlymas numato 3,5 procento išlaidų paskirstymą tradicinei gynybai ir 1,5 procento su gynyba susijusioms išlaidoms. Tai, be kita ko, apima infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir skaitmeninimą, kaip taip pat nurodyta.

Dabartinė Bundesvero infrastruktūra pasirodo esanti netinkama, nes daugelis kareivinių buvo uždaryti arba jiems leista sunykti. Norint pastatyti skubiai reikalingas naujas kareivines ir sandėlius, reikia sutrumpinti planavimo procedūras ir supaprastinti konkursus. Gynybos ministras Pistorius skaičiuoja, kad vien aktyviosioms pajėgoms reikia iki 460 000 karių, nors didelė dalis iš dabartinių 180 000 aktyvių karių šiuo metu trūksta.

Apskritai, Bundesveras susiduria ne tik su modernizavimu, bet ir su sistemos pasikeitimu, kuris gali turėti didelių pasekmių kariniam saugumui Europoje. Artėja esminiai Europos karinio kraštovaizdžio pokyčiai, o tai gali reikšti, kad Vokietijai teks užduotis, primenančias Vakarų Vokietijos perginklavimą 1955 m.

Todėl diskusijos apie karines išlaidas ir reformas Bundesvero viduje yra ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės svarbos. JAV ir NATO spaudimas auga, o ženklai rodo visapusiškas reformas ir naujoves Vokietijos gynybos politikoje.