NATO viršūnių susitikimas Hagoje: penki procentai kaip naujas gynybos tikslas!

NATO viršūnių susitikimas Hagoje: penki procentai kaip naujas gynybos tikslas!

Įsibėgėja pasiruošimas kitą savaitę įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje. NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte'ui tenka nelengva užduotis įtikinti visas valstybes nares siekti ambicingų penkių procentų gynybos išlaidų. ARD interviu Rutte išreiškė pasitikėjimą gebėjimu pasiekti šį tikslą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo vizitą į viršūnių susitikimą, kuris gali turėti įtakos susitikimo programai.

Viršūnių susitikimo programa yra specialiai pritaikyta D. Trumpui ir, be trumpo viršūnių susitikimo, gali apimti ir priėmimą su karaliumi bei galimą golfo raundą. Rutte vis dar nerimauja dėl padėties Artimuosiuose Rytuose. Nuolatiniai mainai su sąjungininkais yra svarbūs, nes šiuo metu nėra konkrečių planų dėl aljanso pagal 5 straipsnį.

Penkių procentų tikslas

Pagrindinė viršūnių susitikimo tema yra tikslas išleisti penkis procentus ekonomikos saugumui – šio dalyko ypač griežtai reikalauja JAV. ZDF duomenimis, kai kurios NATO valstybės net nepasiekia esamų dviejų procentų gynybai skirto bendrojo vidaus produkto. Rutte remia kancleris Friedrichas Merzas ir gynybos ministras Borisas Pistorius, kurie palaiko penkių procentų tikslą ir pabrėžia, kad 3,5 procento turėtų būti panaudota kariuomenei, o likusi dalis – infrastruktūrai ir civilinei saugai. Šiame kontekste minima Belgija, kuri šiuo metu gynybai išleidžia tik 1,3 proc. Tačiau politiniai balsai mano, kad papildomos išlaidos yra „isteriškas“, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas fiksuotą procentą apibūdino kaip „perteklinį“.

Spaudimą NATO narėms pirmiausia daro JAV, kur D. Trumpas kritikuoja Europos išlaidas gynybai ir reikalauja didesnių įnašų. Sutariama, kad 2025 m. gegužės mėn. Antalijoje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime politiškai pasiektas kompromisas buvo žingsnis teisinga kryptimi. Tai numato, kad klasikinei gynybai skiriama 3,5 proc., o pažangiems saugumo aspektams – 1,5 proc.

Problemos Vokietijoje ir Bundesveras

Bundesveras, kaip svarbi NATO narė, atsiduria dėmesio centre. Generolas leitenantas Alfonsas Maisas perspėja, kad Vokietija negali vykdyti NATO įsipareigojimų. Šiuo metu Vokietija pažadėjo NATO iki 2025 m. visiškai aprūpinti diviziją, tačiau, pasak Maiso, tai galės pasiekti tik ribotą operatyvinės parengties lygį, nes trūksta reikiamos medžiagos. Antrojo padalinio, kuris turi būti parengtas iki 2027 m., visapusiška parengtis taip pat vertinama kaip „nereali“.

Medžiagos tiekimas Ukrainai ir Ukrainos karių mokymas užkrauna papildomą naštą Bundesverui. Kalbant apie finansinius išteklius, Maisas ragina nuolat didinti gynybos biudžetą, nes specialiųjų lėšų neužtenka. Skaičiuojama, kad ginkluotųjų pajėgų visiškam operatyviniam pasirengimui iš viso prireiks 300 milijardų eurų. Pulkininkas André Wüstneris, DBwV federalinis pirmininkas, kreipiasi į politikus, kad jie greitai patobulintų Bundesvero įrangą ir įrangą, kad Vokietija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus NATO sistemoje.

Vis dar įdomu pamatyti, kaip vyks diskusijos ir sprendimai artėjančiame NATO viršūnių susitikime ir ar tikrai pavyks pasiekti norimą sutarimą dėl penkių procentų tikslo.