Dirbtinio intelekto revoliucija: netrukus 1% pasaulio elektros bus gaunama iš duomenų centrų!

Dirbtinio intelekto revoliucija: netrukus 1% pasaulio elektros bus gaunama iš duomenų centrų!

Kas čia iš tikrųjų vyksta? Spartus dirbtinio intelekto (DI) augimas kelia vis daugiau klausimų apie mūsų elektros suvartojimą ir su tuo susijusį poveikį klimatui. Dabartiniai tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto programos netrukus sunaudos apie 1% viso pasaulio elektros suvartojimo. Kad mums tai nebūtų per daug, turėtume atidžiai stebėti šios srities pokyčius. MDR duomenimis, iki 2028 m. energijos suvartojimas duomenų centruose padidės iki maždaug 300 teravatvalandžių. Palyginimui: 2024 m. Vokietijoje elektros gamyba buvo 431,7 teravatvalandžių. Tai ne pyrago gabalas!

Ypatingą nerimą kelia: duomenų centrai, kuriuose veikia šios dirbtinio intelekto programos, daugiausia yra sutelkti JAV ir Kinijoje, kur klimato politikai taikomi ne tokie griežti reikalavimai nei ES. Tai kelia klausimą: ar mes prarandame elektrą ir klimatą greičiau, nei galime įsivaizduoti? Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) netgi prognozuoja, kad dėl AI bumo duomenų centrų elektros poreikis padvigubės. Tikra problema, kuri liečia mus visus.

AI vandens pusė

Vandens vartojimo klausimas taip pat akivaizdus. Kas galėjo pagalvoti, kad vien kalbėdamasis su pokalbių robotu sunaudos apie 500 mililitrų vandens? Pavyzdžiui, mokant dirbtinio intelekto modelius, tokius kaip ChatGPT-3, buvo sunaudota daugiau nei 5,4 milijono litrų vandens. Didžioji dalis to buvo panaudota duomenų centrų vėsinimui. Anot Tagesschau, vien vėsinimui prireikė 700 000 litrų vandens. Duomenų centre IT sistemos sunaudoja daugiausiai elektros energijos, tačiau aušinimas yra didžiausias energijos siurblys. Užburtas ratas, kuris taip pat turi įtakos mūsų vandens suvartojimui.

Ne tik elektra, bet ir vanduo bus vertinga prekė ateityje, jei ir toliau vadovausimės dabartinėmis DI plėtros tendencijomis. O kokia situacija su emisijomis? Šiuo metu technologijų įmonių išmetamo CO2 kiekio perkėlimas į šalis, kuriose taikoma ne tokia griežta klimato politika, vis dar yra nedidelė. Tačiau negalime neįtarti, kad tai pasikeis, kai padidės išlaidų spaudimas. Deutschlandfunk atkreipia dėmesį į pavojų, kad tai sukels pavojų Europos klimato politikai. Socialinis teisingumas naudojant energiją? Vargu ar kuriai nors mūsų temai šiose diskusijose reikia skirti daugiau dėmesio.

Kelias į tvarumą

Kitas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti, yra svarbus atsinaujinančios energijos vaidmuo. Vokietijoje atsinaujinančios energijos dalis 2023 metais buvo 56 proc., o Danija ir Norvegija tikrai lenkia 80,2 ir net 99 proc. Tačiau turi būti padidintas ir šių išteklių naudojimo efektyvumas. Tokios įmonės kaip „Microsoft“ ir „Google“ siekia iki 2030 m. neutralizuoti anglies dioksidą, o tai pabrėžia tvarios praktikos laikymąsi.

Kur eisime, jei technologijų gigantai ir toliau daugės neatsižvelgdami į aplinką? Duomenų centrų tvarumas yra ne tik sąžinės klausimas, bet ir ekonominė būtinybė. Ateitis nuspręs, ar paliksime žalią ar pilką pėdsaką. Kursas turi būti nustatytas dabar, kad AI netaptų klimato žudiku!