Ekonomikos ministras Schulze: ES žemės ūkio reforma kelia pavojų mūsų ūkininkams!

Ekonomikos ministras Schulze: ES žemės ūkio reforma kelia pavojų mūsų ūkininkams!

Šiandienos diskusijoje apie ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą Saksonijos-Anhalto ekonomikos ministras Svenas Schulze kelia ažiotažą. Europos Komisijos siūlymus jis apibūdino kaip „nepriimtinus“ ir kalba apie radikalias pertvarkas, kurios gali nukentėti ūkininkų sąskaita. Schulze'as tvirtai pasisako prieš pakeitimus, kurie turi įsigalioti 2028 m. Planuojamas žemės ūkio biudžeto sumažinimas nuo maždaug 387 mlrd. iki 300 mlrd. eurų kelia didelį ūkininkų nerimą. „Tai nerealu ir neatsakinga“, – pabrėžia Schulze, priešindamasis dabartinei reformai federaliniu ir ES lygmenimis.

BŽŪP reforma siekiama pakeisti žemės ūkio tinkamumo kriterijus. Esminis momentas – žemės ūkio fondo sujungimas su kitomis politikos sritimis, o tai, pasak ekspertų, gali kelti pavojų žemės ūkiui reikalinga paramai. Nuo pat jos pradžios 1962 m. ši iniciatyva buvo sukurta siekiant užtikrinti tinkamą Europos ūkininkų pragyvenimą, todėl ji yra esminis ES maisto tiekimo stabilumo veiksnys. Remiantis agriculture.ec.europa.eu, BŽŪP taip pat siekiama skatinti tvarią ūkininkavimo praktiką, siekiant spręsti klimato kaitos iššūkius ir išsaugoti kaimo vietoves.

Prieštaringi kirpimai

Kitas ginčytinas dalykas yra susijęs su ekologiniais reglamentais, kurie aptariami kaip BŽŪP reformos dalis. Nors iš pradžių šiems reglamentams turėjo būti skirta mažiausiai 30 procentų biudžeto, dabar atsakingas aplinkos apsaugos departamentas šį planą atmetė. Šiuo metu ekologiniams reglamentams numatyti tik 25 proc., dėl ko daugelis ūkininkų sutinka nepasitenkinimą. „Agricultural Today“ praneša kad biudžeto paskirstymo lankstumas gali sukelti dar didesnį netikrumą, ypač jei finansavimas nebus prieinamas. Dėl šios praktikos gali tekti atimti lėšas iš kitų sričių, jei ekologiniai reglamentai yra per dideli.

„Mokymosi etapas“ nuo 2023 iki 2024 m. šiek tiek nušviečia situaciją. Per šį laiką nepanaudotos lėšos, skirtos ekologiniam reglamentavimui, gali patekti į antrąjį ramstį, o tai sudaro tam tikrą trumpalaikį buferį. Tačiau ar toks požiūris yra tvarus, jei ūkininkai vis dar patiria spaudimą gaminti į rinką orientuotus produktus? N-TV akcentai kad daugelis ūkininkų yra susirūpinę artėjančiais pokyčiais ir turės laukti, kaip vystysis rinkos sąlygos.

BŽŪP ir ūkininkų ateitis

BŽŪP siekiama ne tik remti pajamas, bet ir didinti žemės ūkio našumą bei remti darbo vietas žemės ūkio sektoriuje – tai svarbi užduotis aplinkoje, kurioje ūkininkai dažnai susiduria su didžiuliais iššūkiais. Didelis dėmesys skiriamas klimato krizės spaudimui ir tvarios praktikos poreikiui. Įsipareigojimas BŽŪP galėtų padėti sukurti ilgalaikes ūkininkų perspektyvas, tačiau dabartinė reforma sukelia netikrumo, dėl kurio ant antakių kyla prakaito karoliukai.

Ateinantys keli mėnesiai bus itin svarbūs reformų įgyvendinimui ir žemės ūkio ateičiai Europoje. Schulze ir daugelis kitų pramonės veikėjų padarys viską, ką gali, kad atstovautų ūkininkų interesams ir ieškotų tvaraus Europos maisto tiekimo ateityje.