Žuvėdros ataka ant dirbtinės žolės: Dresdeno Dinamo – maitinimosi šėlsmas!

Žuvėdros ataka ant dirbtinės žolės: Dresdeno Dinamo – maitinimosi šėlsmas!

Pastarosiomis dienomis Drezdeno „Dinamo“ treniruočių centre įvyko keistas reginys: ant dirbtinės vejos susėdo per 70 besijuokiančių žuvėdrų, kad galėtų pešti granules, kurios, jų manymu, yra maistas. Pasak žurnalisto iš Paveikslėlis Paukščiai nėra tik drovūs padarai – jie itin išradingi ieškodami maisto, kaip aiškina kvalifikuotas biologas René Sievertas iš NABU Saksonijos. Paprastai parkai ir sodai yra jų mėgstamiausia žaidimų aikštelė, tačiau dabar jų dėmesį patraukė „Dinamo“ treniruočių aikštelė.

Juodagalviai kirai kilę iš netoliese esančios Elbės, kur veisiasi, ir jų dėmesį gali patraukti dirbtinės vejos plastiko kvapas. Ten, kur dažniausiai būdavo aptinkamos varnos, šie judrūs svečiai kenkia mokymo centrui, nes sumaišo granules su maistu. „Žuvėdros elgesys yra gana neįprastas ir ne kasdienis reiškinys“, – sako Sivertas ir nurodo, kad treniruočių centro žaidėjai jau juokavo apie ypatingą svečią iš Hansa Rostock.

Mikroplastikai ir jų pasekmės

Žuvėdrų pešimas neapsieina be pasekmių – mikroplastikas ilgainiui kenkia paukščių ir jų palikuonių sveikatai. NABU ekspertas atkreipia dėmesį, kad plastiko granulės yra ne tik patrauklus, bet ir rizikingas valgymo objektas. Vien tai, kad šios granulės gali pritraukti aplinkos toksinus, kelia nerimą. Garsiai KONVENCIJA Mikroplastiko paviršiuje besikaupiantys teršalai gali susikaupti milijonus kartų, o tai turi rimtų pasekmių ten gyvenantiems organizmams, tokiems kaip žuvys ir paukščiai.

Galimos pasekmės yra tokios pat įvairios, kaip ir mikroplastiko paveiktos rūšys – nuo ​​vidinių sužalojimų iki nuolatinės žalos sveikatai. Tai paliečia ne tik mokymo centre esančias žuvėdras, bet ir apima visą mitybos grandinę. Ši problema netgi turi įtakos mūsų vandens keliams ir laukinei gamtai, kuriai kenkia šie teršalai.

Priemonės ir perspektyvos

Nepaisant to, klubas nusprendė kol kas nesiimti jokių atsakomųjų priemonių, nes mano, kad pasekmės yra nereikšmingos. Granulės pildomos kartą per metus, o nuo 2031 metų dėl ES reglamento įsigalioja plastiko granulių draudimas. Jau dabar diskutuojama apie tokias alternatyvas kaip granulės, pagamintos iš kamštienos ar susmulkintų alyvuogių kauliukų, siekiant apsaugoti aplinką ir paukščių sveikatą.

Tuo tarpu belieka pažiūrėti, kaip klostysis situacija su laimingosiomis žuvėdromis. Galbūt klubas iš tikrųjų turės gerą ranką ieškant tvarių užpildų, skirtų paukščių populiacijai ir gamtai apsaugoti, o kartu šypsotis šiai netikėtai lankytojų miniai.