Suche
Mein Konto
Pirna susiduria su finansine krize: 30 milijonų eurų minus 2024 metų biudžete!
Saksonijos Šveicarijos – Rytų Rūdinių kalnų rajonas 2024 metais tikisi 30 mln. eurų deficito; Apygardos administratorius reikalauja finansinės paramos iš Saksonijos.
Pirna susiduria su finansine krize: 30 milijonų eurų minus 2024 metų biudžete!
Saksonijos Šveicarijos Rytų Rūdiniuose kalnuose finansinė padėtis kelia vis didesnį nerimą. Rajonas 2024 m. biudžete tikisi 30 milijonų eurų deficito. Apygardos administratorius Michaelas Geisleris (CDU) perspėja, kad nepakankamas finansavimas vietos lygmeniu nebegali būti vertinamas kaip trumpalaikė problema. Piliečiai pagrįstai tikisi efektyvios administracijos ir tvirtos infrastruktūros, tačiau išlaidos smarkiai viršija pajamas, o rezervai vis labiau išnaudojami. Deficitas tik didės, jei nebus imtasi skubių atsakomųjų priemonių, kaip rašoma Borkener Zeitung pranešime.
Esant dabartinėms aplinkybėms, rajonas ir savivaldybės susiduria su daugybe užduočių, tačiau gauna tik netinkamą kompensaciją tiek iš federalinės vyriausybės, tiek iš Saksonijos laisvosios žemės. Geisleris aiškiai nurodo, kad tolesnių užduočių perkėlimas nebepriimtinas ir ragina valstybę intensyviau ir struktūriškai finansuoti socialinę naštą. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, rajono administratorius ragina vietoj dabartinės neaiškios situacijos grįžti prie solidžios finansų politikos.
Biudžeto planavimas 2025 m
Rajonas savo pajamas finansuoja įvairiais asignavimais, išlaidų kompensavimu ir veiklos mokesčiais. Stebina tai, kad apie 54 procentus rajono pajamų gaunama iš Saksonijos laisvosios žemės. Siekiant užtikrinti savivaldybės užduotis ir vienodą gyventojų aprūpinimą, biudžete numatytas 37,41 proc. rajono rinkliavos tarifas, ty 2,51 proc. didesnis nei praėjusiais metais.
Finansinė savivaldybių padėtis
Tačiau iššūkiai neapsiriboja rajonu. Saksonijos miestų ir savivaldybių asociacija (SSG) neseniai paskelbė pusmečio balansą, kuriame matyti nerimą keliantis bendras 871 mln. Pagrindinės šio vargo priežastys – didėjančios personalo ir socialinės išlaidos bei mažėjančios pajamos. Trečiąjį ketvirtį tikimasi tolesnio išlaidų padidėjimo dėl tarifų padidinimo. Maždaug pusė deficito tenka dideliems Drezdeno, Leipcigo ir Chemnico miestams, kurie kartu patyrė daugiau nei 421 mln. eurų nuostolį, o kaimo rajonai patyrė 193 mln.
Atsižvelgdamos į šias niūrias prognozes, savivaldybės skubiai prašo valstijos ir federalinių vyriausybių paramos, kad būtų panaikintos finansinės spragos ir dar labiau nekiltų pavojus gyventojų pasitikėjimui administracijos veikla. Taigi problemos yra didelės ir sprendimas tampa vis skubesnis.