Tiuringija ir Saksonija švenčia 35 demokratijos metus: žvilgtelėkite atgal!

Tiuringija ir Saksonija švenčia 35 demokratijos metus: žvilgtelėkite atgal!

2025 m. spalio 25 d. Tiuringija prisiminė istorinį lūžio tašką: pirmą po susijungimo laisvai išrinktos valstijos parlamento sesiją. Thadäus König, CDU valstijos parlamento pirmininkas Tiuringijoje, per ceremoniją Erfurte aiškiai pasakė, kad neužtenka vien tik patvirtinti demokratiją. Atvirkščiai, labai svarbu aktyviai dirbti juos ginant. Jo žodžiai nuaidėjo per kambarį ir pabrėžė šio įvykio, prasidėjusio 1990 m. spalio 25 d. Vokietijos nacionaliniame teatre Veimare, svarbą. Šią dieną Saksonijoje buvo prisiminta ir pirmoji Saksonijos parlamento sesija. Valstybės parlamento pirmininkas Dierksas Drezdene kalbėjo apie gaires, nustatytas pirmojoje plenarinėje demokratijos sesijoje Saksonijoje, kuri įvyko 1990 m. spalio 27 d. Epifanijos bažnyčioje.

Tačiau žvelgiant atgal yra daugiau nei vien susijungimas. Tiuringijos ir Saksonijos demokratinės raidos šaknis galima atsekti iki 1848–49 m. revoliucijos. Tuo metu buvo sukurta Paulskirche konstitucija, turėjusi didelę įtaką regiono konstitucinei raidai. Daugelyje Tiuringijos valstybių buvo sukurtos parlamentinės-konstitucinės sąlygos, kurios leido paankstinti per revoliuciją atsiradusias politines reformas. Šie pokyčiai buvo itin svarbūs piliečiams ir prisidėjo prie politinės sistemos, įtraukiančios piliečius į demokratinius procesus, sukūrimo. Visų pirma naujasis rinkimų įstatymas, numatęs visuotinius, tiesioginius, lygius ir slaptus rinkimus, buvo tikras žingsnis į priekį, net jei per Atkūrimą daugelis reformų buvo atšauktos.

Demokratijos prasmė

Königo raginimas ginti demokratiją primena mums, kad demokratinės visuomenės reikalavimai yra kur kas daugiau nei vien tik balsavimas. Istorikai pabrėžia, kad socialiniai pokyčiai yra glaudžiai susiję su politine pažanga. Ilgame XIX amžiuje vyravo optimizmas, kuriam būdinga vienybės, teisingumo ir laisvės viltis. Teisinių taisyklių ir parlamentinio dalyvavimo poreikis buvo ypač didelis tarp viduriniųjų klasių, kurios susiorganizavo iš sunkumų ir neteisybės.

1848 m. revoliucija paskatino daugelį vokiečių reikalauti laisvių, konstitucijos ir parlamento. Šias pastangas lėmė nacionalistinės ir konstitucionalistinės srovės. Frankfurto nacionalinė asamblėja 1849 m. priėmė imperatoriškąją konstituciją, nors revoliucija buvo žiauriai nugalėta. Nepaisant to, daugelyje Vokietijos valstybių, pavyzdžiui, Tiuringijos regione, buvo įvestos konstitucijos, kurios atvėrė kelią vėlesnei demokratinei raidai.

Žvelgiant atgal į priekį

Šiandieniniame pasaulyje, kai praeities aidai vis dar palieka pėdsaką visuomenėje, svarbu prisiminti, kokia sunkiai iškovota demokratija. Thadäus König ir jo kolega iš Sakso Dierks primena, kad praeities pasiekimai negali būti laikomi savaime suprantamais. Kasdieniame gyvenime turime puoselėti demokratines vertybes ir aktyviai jas apsaugoti. Tik taip galime užtikrinti, kad protėvių kovos nenuėjo veltui.

Dėl to mums, kaip visuomenei, belieka daug nuveikti. Dabar belieka mums perduoti ir gyventi revoliucinėse kovose ir pirmuosiuose laisvuose rinkimuose suformuluotus principus. Istorija mus moko, kad demokratija yra ne vienkartinis įvykis, o nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinio budrumo ir įsipareigojimo.