Ambasadorius primena: įtampa tarp Vokietijos ir Gruzijos auga!

Ambasadorius primena: įtampa tarp Vokietijos ir Gruzijos auga!

Įtampa tarp Vokietijos ir Gruzijos didėja – tai rodo šiandienos federalinės vyriausybės sprendimas atšaukti savo ambasadorių Peterį Fišerį į Berlyną konsultacijoms. Atšauktas ambasadorius yra vis stiprėjančių konfliktų tarp Gruzijos vadovybės ir Vakarų valstybių, kuriems vis dažniau būdinga agresyvi Gruzijos vyriausybės retorika prieš ES ir Vokietiją, centre. Užsienio reikalų ministerija oficialiame pareiškime paminėjo, kad ši netvarkinga padėtis yra reakcija į viešą Fischerio kritiką Gruzijos autoritarinei politikai, kuri dar labiau sustiprėjo po prorusiškos „Gruzijos svajonės“ partijos pergalės rinkimuose 2024 m. rudenį. [Tagesschau] praneša, kad abiejų šalių santykiai yra labai įtempti.

Susirėmimai pasiekė aukščiausią tašką po to, kai Fišeris neseniai buvo iškviestas Gruzijos vyriausybės ir perspėjęs nesikišti į vidaus reikalus. Ambasadorius kalba apie „naują žemumą“ santykiuose – tokį vertinimą pasisakė Vokietijos vyriausybė po to, kai Gruzijos vadovybė apkaltino Fischerį skatinant „radikalią darbotvarkę“. Šį absurdišką teiginį Vokietijos užsienio reikalų ministerija atmetė kaip nepagrįstą. Fischerio grįžimas laikomas išankstiniu žingsniu į nuodugnias konsultacijas dėl būsimos Vokietijos strategijos Gruzijos atžvilgiu, ypač dėl to, kad užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis rimtus pokyčius laiko nepriimtinais.

Įtampos fonas

Nukreipimas į naujausią istoriją rodo, kad politinės krizės Gruzijoje kilo ne per vieną naktį. Norimas suartėjimas su ES buvo staiga sustabdytas po 2023 metų spalį vykusių parlamento rinkimų, dėl kurių Tbilisyje ir kituose miestuose kilo protestai visoje šalyje. Opozicijos veikėjai ir daugybė žurnalistų, protestavusių prieš vyriausybę, buvo areštuoti. Kritiški balsai kaltina Gruzijos vyriausybę vis labiau artėjant Rusijai ir griaunant jos piliečių demokratines teises. Šie įvykiai kelia dar didesnį nerimą, nes Gruzijos konstitucijoje narystė ES įtvirtinta kaip pagrindinis tikslas. [Süddeutsche] pateikia daugiau informacijos apie šiuos dinamiškus pokyčius.

Tačiau dauguma Gruzijos gyventojų šiuos politinius pokyčius vertina skeptiškai. Remiantis 2023 m. balandžio mėn. atlikta apklausa, maždaug 90 procentų piliečių palaiko stojimą į ES. Šis nesutapimas tarp žmonių ir vyriausybės aiškiai matomas, ypač po to, kai 2022 m. pavasarį Gruzija kartu su Moldova pateikė paraišką stoti į ES. Nepaisant nuo 2016 m. galiojančio Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kuris buvo skirtas Gruzijos reformų politikai paremti, vyriausybė pasirinko prorusišką kursą, kuris kelia pavojų ilgalaikėms integracijos į ES pastangoms. Ekspertai perspėja, kad prieštaringai vertinamas įstatymas, kuriuo siekiama kontroliuoti nevyriausybines organizacijas, sukėlė didžiulius protestus ir gali rimtai atidėti stojimo procesą.

Ateities perspektyvos

Dabartinė padėtis taip pat gali turėti didelių pasekmių Gruzijos santykiams su ES ir jos narystės siekiams. Vokietijos užsienio reikalų ministras paragino formaliai sustabdyti Gruzijos stojimo į ES procesą, o tai greičiausiai dar labiau padidins neapibrėžtumą. Ekspertai pabrėžia, kad Kopenhagos kriterijai, apimantys institucijų stabilumą, demokratiją ir teisinę valstybę, dabartinėmis sąlygomis vargu ar gali būti įvykdyti. Siekiant užtikrinti teigiamą rezultatą, reikia skubiai imtis reformų, kad būtų išsaugota partnerystė su ES ir atgautų piliečių pasitikėjimą savo vyriausybe. [Rytų Europa] pateikia išsamią Gruzijos iššūkių apžvalgą.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, belieka laukti, kaip klostysis padėtis Gruzijoje ir kokių priemonių imsis ES ir Vokietija, reaguodamos į agresyvų vyriausybės eskalavimą. Geros rankos sprendžiant šias opias temas dabar reikia labiau nei bet kada.