Įspėjamoji diena visoje šalyje: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms!
2025 metų rugsėjo 11 dieną visoje šalyje vyks įspėjamoji diena, skirta parengti gyventojus krizinėms situacijoms.

Įspėjamoji diena visoje šalyje: kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms!
2025 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, visoje šalyje bus atliktas bandomasis įspėjimo sistemų važiavimas. Įspėjamoji diena visoje šalyje yra žinomas. Nuo 11 val. per „Cell Broadcast“ sistemą bus suaktyvinamas bandomasis įspėjimas, kol 11.45 val. bus paskelbta visa informacija. Šis svarbus renginys, kuriuo siekiama parengti gyventojus krizėms ir nelaimėms, vyksta jau penktą kartą.
Iniciatyvą organizuoja Federalinis civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju biuras (BBK), bendradarbiaudamas su federalinių žemių vidaus reikalų ministerijomis ir savivaldybių nelaimių kontrolės institucijomis. Įspėjimo būdai yra įvairūs: pavojaus zonose esantys mobilieji telefonai gauna įspėjamuosius pranešimus, sirenos skamba kylančio ir krintančio kaukimo tonu, taip pat naudojamos įspėjamosios programėlės, tokios kaip Nina, radijas, televizija, skaitmeninės ekrano lentos ir socialinė žiniasklaida. Svarbu pažymėti, kad tai yra bandymas ir nekelia jokio realaus pavojaus.
Dėmesys mokykloms ir pagalbos nelaimių atveju švyturiams
Ypač Prignitz rajone dėmesys skiriamas mokyklų perspėjimui. Neuruppine nelaimių valdymo švyturys Karlo Friedricho-Schinkelio gimnazijoje dirba nuo 15 val. iki 18 val. ir jo metu Bandymo ir informacinės dienos Naujojoje Frejenšteino pilyje nuo 10 iki 18 val. Tokie nelaimių prevencijos švyturiai siūlo ne tik apsaugą, bet ir pirmosios pagalbos, geriamojo vandens bei ryšio galimybes. Iš viso Ostprignitz-Ruppin rajone yra 18 šių švyturių, iš kurių Neuruppin turi tris.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai. Audrų, karų ir kitų krizių fone, pabrėžė Federalinis gynybos ministras Borisas Pistorius kad Vokietija turi būti „pasirengusi karui“ per penkerius metus. Tam į gynybą investuojama milijardai eurų. Tačiau labai trūksta veikiančių sirenų, kuriomis reikėtų įspėti visuomenę. Daugelis perspėjimo sistemų buvo išmontuotos po Šaltojo karo, o ypač Berlyne, veikia tik apie 50 procentų iš planuotų 450 sirenų.
Pasiruoškite ekstremalioms situacijoms
Vykdydama šiuos pokyčius, BBK siūlo daugybę rekomendacijų, kaip geriau apsaugoti piliečius kritiniais atvejais. Tai apima atsargų kaupimą dešimčiai dienų, įskaitant vandenį, šviesos šaltinius, maistą ir būtiniausius vaistus. Grynieji pinigai taip pat turėtų būti laikomi po ranka, kad būtų galima geriau reaguoti į nenumatytas situacijas. EHSH kursai (pirmoji pagalba su savisaugos turiniu) taip pat yra skirti skatinti gyventojų savipagalbą, nors jų ateitis neaiški, atsižvelgiant į iššūkius.
Šios saugumo didinimo ir pasirengimo krizėms priemonės yra labai svarbios didinant visuomenės pasitikėjimą perspėjimo sistemomis ir užtikrinant, kad visi būtų gerai informuoti ir pasiruošę nelaimės atveju.