Karo randai Berlyno upėse: menas kaip atminimo balsas

Karo randai Berlyno upėse: menas kaip atminimo balsas

Praeities atgarsiai dažnai yra artimesni, nei manome. Tai dar kartą aiškiai parodo Berlyno Šprė aptikta bomba. Šis atradimas yra tvirtas ženklas, kad randai, kuriuos karas palieka kraštovaizdyje, yra gilūs. Kaip ir „Sunny Side“ praneša, upės rodo ne tik fizinius konflikto pėdsakus užterštose vietose, bet ir paveiktos ekosistemos nuolat primena apie karo siaubą.

Neseniai duodamas interviu menininkai ir tyrinėtojai, tokie kaip Claudia van Hasselt, Oleksandra Shumilova, Nicolas Wiese ir Christianas Wolteris, pristatė savo nuomonę šia tema. Wiese pabrėžia, kad bombų pavojai išlieka ore net dešimtmečius po jų numetimo. Tai paskatino projektą „PEACES iki šiol“, kuriame nagrinėjama, kaip upės gali veikti kaip veidrodiniai karų vaizdai.

Upės kaip praeities veidrodis

Claudia van Hasselt savo svarstymų centre laiko ilgalaikes konfliktų pasekmes. Tai išreiškiama ne tik gamtos niokojimu, bet ir kasdieniame nukentėjusių žmonių gyvenime. Christianas Wolteris aprašo, kad amunicijos likučiai, pavyzdžiui, ant Oderio, tapo liūdna realybe. Norint pašalinti šiuos pavojus, būtinos visapusiškos išvalymo operacijos.

Kitas pavyzdys – Ukrainoje esantis Kachovkos rezervuaras, kuris ištuštėja po užtvankos sprogimo. Pasekmės rimtos: vietinė ekosistema rodo atsinaujinimo ženklus, tačiau nuosėdos, kuriose yra sunkiųjų metalų, teršia apylinkes. Tai rodo, koks sudėtingas yra karo poveikis aplinkai.

Rizika ir galimybės

Karinio upių naudojimo sukeliama toksiška tarša kelia ne tik aplinkos problemų, bet ir pavojų gyventojų sveikatai. Wolteris perspėja apie teršalų kaupimąsi maisto grandinėje. Tačiau ne viskas prarasta: sunaikinimas gali pasiūlyti ir ekologinio atsinaujinimo galimybių. Daugeliu atvejų gamta gali susigrąžinti „prarastas“ sritis, kaip teigė van Hasseltas.

Meno projektas, kurio tema – „pažeistos upės“, šį sudėtingą naikinimo ir gydymo ryšį nušviečia vaizdais, garsu ir vibracija. Didelis surinktų duomenų kiekis vizualiai parodo sveikų ir užterštų upių skirtumus ir taip įjaučia visuomenę šiai problemai. The Berlyno mokslo savaitė jau parodė pirmąsias šio projekto ištraukas, ir akivaizdu, kokia svarbi upių reikšmė klimato ir biologinės įvairovės tikslams. Jie turi būti apsaugos pastangų centre.

Grįžtant atgal, upės yra ne tik kraštovaizdžio, bet ir konfliktų dalis. Karuose jie tarnavo kaip fronto linijos. Užtvankos dažnai buvo naudojamos kaip ginklai. Tai iliustruoja, kaip projektas „PEACES iki šiol“ žaidžia su klausimu, kaip upės gali būti laikomos aukomis ir kartu kaip atsinaujinimo vieta.

Diskusijos apie ekologinius ir psichosocialinius pėdsakus, kuriuos palieka karai, yra toli siekiantys. Suinteresuotų menininkų ir mokslininkų įžvalgos ir rezultatai rodo, kad svarstant karą ir taiką negalima ignoruoti gamtos vaidmens.