Menas prieš pamiršimą: spektaklis nušviečia transgeneracines traumas
2025 m. spalio 10 d. „KunstHaus Potsdam“ pristatys spektaklį transgeneracinės traumos meno kūriniuose tema.

Menas prieš pamiršimą: spektaklis nušviečia transgeneracines traumas
2025 m. spalio 10 d. vėl toks laikas: besidominčių kultūra Potsdamo KunstHaus laukia ypatingas renginys. Šeši menininkai, tiek žydai, tiek ne žydai, pateikia į sceną savo unikalų požiūrį į judrią ir pagrindinę temą: transgeneracinė trauma, susijusi su Šoa ir nacionalsocializmu. Šis renginys, kuris prasidės 18 val., bus ne tik kūrybinė patirtis, bet ir pradės gilų praeities tyrimą, kaip praneša potsdam.de.
Menininkai pristato platų darbų spektrą – nuo instaliacijų iki tapybos iki video darbų. Didžiausias dėmesys skiriamas nematomam, praeities plyšiams ir pėdsakams, kurie pasirodo anūkuose ir iliustruoja istorijos gyvumą. Šio performanso metu taip pat bus pristatytas kartu esantis parodos katalogas, kuriame dokumentuojamos meninės diskusijos ir taip prisidedama prie transgeneracinės atminties.
Transgeneracinės atminties darbas
Transgeneracinės traumos samprata nagrinėja ilgalaikes sistemingo persekiojimo ir naikinimo pasekmes nacionalsocializmo sąlygomis. Phil. Kurtas Grünbergas savo straipsnyje pabrėžia, kaip šios patirtys formuoja ne tik išgyvenusius, bet ir jų palikuonis. Kaip rodo yadvashem.org, įtemptų prisiminimų negalima tiesiog „pašalinti“. Atvirkščiai, praeitis lieka nuolatine šeimų dalimi, dažnai lydima gilios tylos ir represijų.
Išgyvenusiųjų vaikai ypač susiduria su iššūkiu ugdyti savo tapatybę trauminės patirties šešėlyje. Jie jaučia „nuodingą generatyvumą“, kuris pasireiškia jų šeimos aplinkoje ir sukelia jiems sunkumų. Nusikaltėlių ir pasekėjų palikuonims taip pat dažnai tenka susidurti su kaltės ir gėdos paženklintu palikimu. Nežodinis bendravimas šeimose čia taip pat vaidina lemiamą vaidmenį, nes emocinė našta dažnai perduodama neišsakyta.
Psichologinis stresas ir šeimos tradicijos
Kaip rodo dabartiniai traumų perdavimo tyrimai, traumą patyrusio žmogaus psichologinė įtampa dažnai nelieka be pasekmių jų vaikams. Jų vidiniai konfliktai gali pasireikšti kaip našta kitai kartai. Straipsnyje css.ch matyti, kad tokios traumos perdavimas yra sudėtinga ir prieštaringa sritis, o epigenetika taip pat gali turėti įtakos. Todėl norint išspręsti šias problemas reikia ne tik jautrumo, bet ir diferencijuoto požiūrio bei nuolatinių diskusijų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad susidūrimas su transgeneracinėmis traumomis yra tarsi senovinės lobių skrynios atidarymas. Kiekvienas žvilgsnis į vidų parodo ne tik grožį, bet ir praeities tamsą. Spalio 10-osios renginys kviečia patyrinėti šią erdvę ir išryškinti anūkų balsus, kurie nešioja praeities palikimą ir kartu randa savo kūrybinę raišką. Būtinas tiems, kurie domisi istorija, menu ir atminties darbais!