Šoko tyrimas: 60% žemės gresia apvirsti dėl žmonijos!

Šoko tyrimas: 60% žemės gresia apvirsti dėl žmonijos!

Žemė susiduria su rimtu iššūkiu: neseniai atliktas tyrimas rodo, kad įspūdingi 60 % pasaulio sausumos ploto jau yra už saugių ekologinių ribų, būtinų stabilioms ir sveikoms ekosistemoms. Pasak šiame tyrime dalyvavusių mokslininkų, kalbama ne tik apie vietovę, bet ir apie esminius procesus, kurie saugo ir įgalina mūsų gyvybę ir aplinką. Ypač nerimą kelia tai, kad šį biosferos vientisumo praradimą pirmiausia sukelia žmogaus veikla, tokia kaip miškų naikinimas, intensyvus žemės ūkis ir pramonės plėtra, rašo Times of Indija.

Tyrime, kurį atliko Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas ir BOKU universitetas Vienoje, buvo tiriami istoriniai duomenys nuo 1600 m., siekiant įvertinti žmogaus veiklos poveikį biosferai. 1900 m. 37 % žemės paviršiaus jau buvo kritinėje srityje; šiandien šis procentas išaugo iki 60%. Jau nuo XVII amžiaus yra nerimą keliančių sutrikimų požymių, ypač Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Pasak ekspertų, reikia skubiai iš esmės permąstyti, kaip naudojame išteklius.

Pasekmės mūsų ateičiai

Šios ekologinės krizės pasekmės yra toli siekiančios. Biosferos vientisumo praradimas kelia grėsmę maisto saugumui, vandens tiekimui ir daro įtaką mūsų klimatui. Mokslininkai perspėja, kad anglies, vandens ir azoto ciklų sutrikimas gali turėti mirtinų pasekmių. Šios išvados atitinka planetų ribų sistemą, kuri analizuoja Žemės sistemų būklę, susijusią su žmogaus veikla, kaip aprašyta Planetary Boundaries platformoje.

Jei viršysime ekologines ribas, gresia ne tik ekosistemos žlugimas, bet ir didelės maisto krizės, vandens trūkumas ir ekstremalios klimato sąlygos. Todėl mokslininkai primygtinai rekomenduoja mažinti intensyvų žemės naudojimą žemės ūkiui ir energijos gamybai bei didinti natūralių miškų ir pievų apsaugą. Naujoviški metodai, tokie kaip atkuriamoji žemdirbystė ir sąmoningesnis trąšų naudojimas, galėtų padėti atkurti dirvožemio kokybę ir išsaugoti biologinę įvairovę.

Nerimą keliantis išnykimo lygis

Kitas svarbus aspektas, aptariamas šiame kontekste, yra rūšių išnykimas. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje yra nuo 8 iki 100 milijonų rūšių, iš kurių apie 2 milijonai jau aprašyti. Pasak Helmholtzo aplinkos tyrimų centro biologo Josefo Settele, planetos riba – daugiausia 10 išnykimų milijonui rūšių per metus – jau viršyta. Nuo 1800 m. buvo prarasta apie 2,5 proc. varliagyvių rūšių – šis rodiklis daug kartų viršija natūralų išnykimo rodiklį, o tai dar labiau pabrėžia biosferos [Helmholtz] nestabilumą (https://helmholtz-klima.de/planetare-borne-bio-sphaere-diversitaet-variety).

Ekosistemoms turi būti prieinama minimali visame pasaulyje turimos energijos ir medžiagų dalis, kad jos išlaikytų pusiausvyrą. Per didelis žmonių gavyba kelia grėsmę funkciniam biosferos vientisumui. Nuo fotosintezės iki anglies junginių saugojimo iki maisto tiekimo – biosfera yra paprastas, bet būtinas tinklas, kuris priklauso nuo mūsų sveikos gyvensenos.

Atsižvelgiant į šią grėsmingą situaciją, aišku: tarptautinis bendradarbiavimas ir naujoviški metodai yra būtini norint integruoti būtiną biosferos apsaugą į politines sistemas ir klimato apsaugos susitarimus. Jei nepakeisime šio kurso, mūsų planetos stabilumui iškils pavojus.