Draudimas žvejoti menkes ir silkes: ekspertai ragina imtis drastiškų priemonių!

Draudimas žvejoti menkes ir silkes: ekspertai ragina imtis drastiškų priemonių!

Šiuo metu Baltijos jūros žuvų, ypač menkių ir silkių, išteklių būklė kelia nerimą. Garsus žuvininkystės mokslininkas iš Kylio Raineris Froese iš Geomaro Helmholtzo vandenyno tyrimų centras ragina nedelsiant nutraukti šių rūšių žvejybą. Froese rekomenduoja sustabdyti žvejybos veiklą bent metams, idealiu atveju dvejiems ar trejiems metams. To reikia skubiai, nes žuvys dažnai sugaunamos dar nespėjusios daugintis. Tai reiškia, kad pavojus gresia ne tik jų tolesniam egzistavimui, bet ir visai Baltijos jūros ekosistemai, kuri smarkiai nukentėjo nuo pertręšimo, deguonies trūkumo ir dugninių tralų naudojimo.

Žvejų ekonominė padėtis yra kritinė. Tačiau Froese nemato kaltų žvejų, tačiau pabrėžia, kad pastaraisiais metais jie dažnai sugauna mažiau nei leidžiama. Žvejybos sustojimų metu nukentėjusiems žvejams turi būti išmokamos kompensacijos, siekiant juos paremti. Nepaisant to, žvejams vis dar leidžiama sugauti stabilių išteklių, pavyzdžiui, plekšnių ir kitų plekšnių. Tačiau Christophas Zimmermannas iš Thünen instituto perspėja, kad nebūtų panaikintos esamos išimtys silkėms vakarinėje Baltijos jūros dalyje, nes tai žvejams būtų laikoma „katastrofa“.

Išteklių apsauga ir sugavimo kvotos

Tie irgi ES Komisija turi naujienų dėl Baltijos jūros sugavimo kvotų: 2026 m. pateikti pasiūlymai, kuriuose atsižvelgiama į pergaunamų išteklių būklę. Už žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Costas Kadis išreiškė susirūpinimą, kad Baltijos jūros ekosistemos yra labai paveiktos ir daugeliui žuvų išteklių gresia žlugimas. Konkrečiai, menkių kvotas vakarinėje Baltijos jūros dalyje turėtų būti sumažintos iki 84 proc., o silkių kvotas – 50 proc.

Pasiūlymai pagrįsti moksliniais Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) vertinimais ir atitinka daugiametį paveiktų rūšių valdymo planą. Nepaisant griežtų gairių, padėtis išlieka įtempta. Mažesniems priekrantės žvejams vis dar leidžiama gaudyti silkes, tačiau spaudimas žvejams auga, nes ištekliai ir toliau mažėja. Tikslinės menkių žvejybos vakarinėje Baltijos jūros dalyje draudimas negali būti atmestas dėl kritinės populiacijos problemos ir tebegalioja.

Žuvininkystės valdymas ir teisingi sprendimai

Žurnale „Science“ paskelbta publikacija taip pat įspėja apie žuvininkystės valdymo skundus. Tyrimai rodo, kad žvejybos kvotos reguliariai nustatomos politiškai aukščiau už mokslines rekomendacijas. Vakarų Baltijos jūroje 70 % komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklių yra per daug sužvejojami arba jiems gresia išnykimas. Froese ir jo kolegos pasisako už nepriklausomą instituciją, kuri sprendžia ekosistemomis pagrįstus sugavimo apribojimus ir taip skatina bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą.

Problemos yra giliai įsišaknijusios ir daugelis žvejų jau pasiduoda. Tačiau stipri bendruomenė remia projektus, kurie supažindina studentus su žvejyba, kad būtų skatinamas meistriškumas ir tvarumas. Iššūkiai dideli, tačiau bendradarbiavimas regioniniu lygmeniu, kaip ir trečiojoje Stokholme vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltijos jūra“, galėtų parodyti išeitį iš krizės.