Baltijos jūra po vandeniu: esamas vandens lygis ir perspėjimai apie audrų bangą!

Baltijos jūra po vandeniu: esamas vandens lygis ir perspėjimai apie audrų bangą!

2025 m. spalio 27 d. Baltijos jūroje Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje vėl bus jaudinantis vandens lygis. Įvairių matavimo stočių esamos vertės rodo, kad vandens kiekiai labai skiriasi, todėl svarbu stebėti pokyčius. Vismaro, Varnemiundės, Altageno, Barto, Štralzundo, Zasnico ir Greifsvaldo matavimo stotys dalijasi tiksliais duomenimis, kad piliečiai galėtų geriau pajusti situaciją ant vandens. Remiantis „Ostsee-Zeitung“, vandens lygis Varnemiunde skelbia, kad vidutinis žemumas per dešimties metų laikotarpį yra 407 cm, o vidutinis aukštas vandens lygis – 617 cm. Aukščiausias kada nors išmatuotas potvynio lygis Varnemiundėje buvo įspūdingas 770 cm, o žemiausia – 332 cm, užfiksuota 1967 m.

Bet kaip tai atrodo šiandien? Žvilgsnis į dabartinį vandens lygį leidžia geriau suprasti situaciją:

• Zingst: 498 cm (Diff. zum Mittelwasser: -9 cm)
• Bodstedt: 496 cm (Diff. zum Mittelwasser: -14 cm)
• Ralswiek: 514 cm (Diff. zum Mittelwasser: 6 cm)
• Schwerin (Neumühle, Neumühler See): 416 cm (Diff. zum Mittelwasser: 42 cm)

Audros bangos ir įspėjimo sistemos

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į audrų bangų sistemą Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje. Audros bangos skirstomos į skirtingas klases:

• Sturmflut: 1,00 – 1,25 m über mittlerem Wasserstand
• Mittlere Sturmflut: 1,25 – 1,50 m
• Schwere Sturmflut: 1,50 – 2,00 m
• Sehr schwere Sturmflut: über 2,00 m

Pasiekus aukštą vandens lygį, dažniausiai siunčiami potvynių kontrolės centrai, federalinės, valstijos, rajono, policijos ar gaisrinės tarnybos, kurios informuoja gyventojus apie pavojų. Šie įspėjimai į piliečių svetaines patenka įvairiais kanalais, tokiais kaip radijas, televizija, sunkvežimiai su garsiakalbiais ar net moderniomis perspėjimo programėlėmis.

Finansinės pasekmės ir klimato kaita

Paskutinė smarki audra buvo pražūtinga: žala siekė apie 56 milijonus eurų. Ypač nukentėjo Zasnico miestas, kuris šiuo metu pranešė apie 42 milijonų eurų finansinį poreikį infrastruktūrai atkurti. Nuo potvynių stipriai nukentėjusiam paplūdimiui reikalingas ir dirbtinis maitinimas, kuriam numatyta apie šešis milijonus eurų.

Kalbant apie platesnį kontekstą, svarbu suprasti pagrindinius potvynių rizikos veiksnius. Potvyniai yra dažniausia stichinė nelaimė, sukėlusi beveik 37 procentus visų tokių ekstremalių situacijų visame pasaulyje nuo 2000 m. Turėtume pasiruošti dažnesniems potvyniams, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą, dėl kurios didėja kritulių kiekis ir atmosferoje kaupiasi daugiau vandens. Vokietijoje 7,6 procento visų adresų susiduria su tokia rizika, kuri kelia grėsmę maždaug 400 000 gyventojų, ypač prie Reino ir jo intakų.

Pažvelgus į ateitį paaiškėja: norint išvengti rimtos žalos, būtina intensyviau plėsti apsaugą nuo potvynių. Svarbu į planavimą labiau įtraukti natūralias sulaikymo zonas ir sustabdyti potvynių teritorijų naikinimą. Tobulėjimo kelias yra ilgas, todėl saugumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai turi būti nuolat iš naujo vertinami.

Situacija reikalauja bendro solidarumo, kad būtų galima tinkamai reaguoti į iššūkius. Taigi reikia ne tik laukti ir gerti arbatą, bet ir imtis veiksmų!

Norėdami gauti išsamesnės informacijos, rekomenduojame pateikti nuorodas į esamus vandens lygius:
Baltijos jūros laikraštis,
Lygio portalas MV,
Statista.