Klimato apsauga ar ekonomika? Vokiečiai piktinasi vidaus degimo variklių pabaiga!

Klimato apsauga ar ekonomika? Vokiečiai piktinasi vidaus degimo variklių pabaiga!

Šiandien nauja apklausa rodo, kad klimato apsauga Vokietijoje vis dar aktuali tema. Be to, nuomonės labai skiriasi, priklausomai nuo amžiaus ir asmeninio ryšio su tema. Straipsnis pagal MDR praneša, kad 66 procentai apklaustųjų norėtų didesnės federalinės vyriausybės paramos tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos. Bet kaip dėl Vokietijos dalyvavimo ES lygmeniu? Čia 53 procentai apklaustųjų palaiko aktyvesnius veiksmus.

Tačiau parama aktyvesnei klimato politikai Vokietijoje, regis, mažėja: tokios norėtų tik 45 proc. Tačiau didžioji dauguma – 51 procentas – pasisako už ES tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Tik 46 procentai pasisako už ambicingesnį federalinės vyriausybės tikslą – būti neutraliam klimatui jau 2045 m. Šis skepticizmas taip pat gali būti susijęs su tuo, kad daugelis piliečių yra susirūpinę Vokietijos ekonomikos konkurencingumu. Jie nerimauja, kad griežti klimato tikslai gali išstumti įmones.

Socialinis susiskaldymas klimato apsaugos priemonėmis?

Didelė problema yra galimas vidaus degimo variklių eksploatavimo nutraukimas, susijęs su ES gairėmis, pagal kurias nuo 2035 m. nebeleidžiama naudoti automobilių, išmetančių CO₂. Beveik du iš trijų respondentų rodo, kad šio sprendimo nesupranta. Ypač sprogstama tai, kad susirūpinimas dėl finansinės naštos namų ūkiams ir ekonomikai yra aiškiai išreikštas. Griežtai kalbant, beveik pusė apklausos dalyvių nepritaria tokioms politinėms priemonėms kaip CO₂ kainodara benzinui ir dyzelinui, aiškūs reikalavimai šildymo sistemoms ir bendras vidaus degimo transporto priemonių draudimas.

Įdomus momentas – kartų skirtumai. Nors tik 21 procentas 50–64 metų amžiaus žmonių pritaria vidaus degimo variklių nutraukimui, jaunesnių nei 30 metų žmonių skaičius yra maždaug dvigubai didesnis – už 49 procentus. 25 metų respondentas netgi pabrėžė skirtumą tarp Vokietijos ir Kinijos elektromobilių propagavimo srityje, o tai dar labiau pakurstė diskusijas.

Klimato politikos iššūkiai

Remiantis analize, kurią atliko bpb su klimato kaita negali kovoti vienas veikėjas arba sektorius vienas; reikalingas visapusiškas valdymas. Vokietijos klimato apsauga yra tarptautinių susitarimų dalis, o ES turi privalomų klimato tikslų, įtrauktų į Europos klimato įstatymą. Nustatyti tikslai apima grynųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimą iki 2030 m. ir pageidaujamą klimato neutralumą iki 2050 m.

Federalinė vyriausybė priėmė keletą klimato apsaugos programų, tačiau ekspertai dažnai jas vertina kaip netinkamas. Klimato apsaugos plane 2050 ir Klimato apsaugos programoje 2030 jau keliami ambicingi tikslai, tačiau įgyvendinimas palieka daug norimų rezultatų. 2021 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija stebėtinai padidėjo 4,5 proc., palyginti su praėjusiais metais, o tai rodo, kad reikia tobulinti.

Naujuoju Klimato apsaugos įstatymo (KSG) pritaikymo procesu dabar siekiama užtikrinti, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti. Naujausi 2023 m. pakeitimai, tokie kaip Deutschland Ticket įvedimas, yra tik maži žingsniai didelėje įmonėje. Vis dėlto labai svarbu į klimato politiką įtraukti įvairias suinteresuotąsias šalis ir parengti priemones taip, kad jos būtų plačiai priimtos.

Apskritai atrodo, kad klimato apsaugos tema išlieka labai prieštaringa. Kai kurie gyventojai siekia greitesnio ir griežtesnio įgyvendinimo, kiti nerimauja dėl galimų finansinių padarinių ir Vokietijos ekonomikos konkurencingumo. Čia svarbiausia rasti tinkamą pusiausvyrą.