Suche
Mein Konto
DRK Braunšveigas: paskelbtas bankrotas – ar yra vilties išsigelbėti?
Vokietijos Raudonajam Kryžiui Braunšveige iškelta bankroto byla. Priežastys – ekonominė našta ir padidėjusios energijos sąnaudos.
DRK Braunšveigas: paskelbtas bankrotas – ar yra vilties išsigelbėti?
Žinia apie Vokietijos Raudonojo Kryžiaus (DRK) nemokumą kelia ažiotažą Braunšveigo/Zalcgiterio regione. Trečiadienį paskelbta, kad DRK rajono asociacijai iškelta bankroto byla. Tačiau verslo operacija iš pradžių bus tęsiama prižiūrint administratoriui. Apygardos teismas skyrė savarankišką nemokumą, o tai reiškia, kad DRK parengė restruktūrizavimo koncepciją, o valdybos narys Nico Seefeldt Kazazi mano, kad yra gerų tvaraus restruktūrizavimo galimybių. Nepaisant tokios situacijos, apie 450 darbuotojų atlyginimai yra užtikrinti įdarbinimo agentūros nemokumo atvejais, todėl darbo jėga kol kas yra finansiškai saugi.
Šio žingsnio priežastys yra akivaizdžios. Covid-19 pandemijos sukelta ekonominė našta ir dėl Rusijos atakos Ukrainoje smarkiai išaugusios energijos sąnaudos užkrauna didelę naštą KDR. Tačiau papildomas planuotas buvusių slaugos namų pardavimas, kuriuo buvo siekiama prisidėti prie finansinės pagalbos, vėlavo.
Ligoninės krizės fonas
DRK problemos nėra pavienis atvejis. Beveik kas šešta DRK ligoninė yra panašioje situacijoje ir iškėlė bankroto bylą. DRK pirmininkė Gerda Hasselfeldt praneša, kad nepriklausomos ne pelno organizacijos, tokios kaip DRK, ypač kenčia nuo finansinės naštos, nes gali sukaupti tik ribotus rezervus. Padėtis daugelyje Vokietijos ligoninių kelia nerimą: Vokietijos ligoninių asociacijos atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei 80 procentų ligoninių yra neigiamos. Daugelio klinikų deficitas išaugo iki daugiau nei 14 milijardų eurų. Greitos išeities nematyti, o ligoninių reformos, kuria siekiama didinti įstaigų specializaciją, keliami iššūkiai gali dar labiau pabloginti situaciją.
Spaudimas šioms institucijoms yra didžiulis. Klinikos turi investuoti po kelias valandas per dieną į biurokratiją, kuri reikalauja papildomų darbuotojų. Daugelis ligoninių vadovų skeptiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamas reformas, kurios numato atlygio sistemos deekonomizavimą. Dėl šių pokyčių ypač gali likti kaimo objektai.
DRK ateitis
Ką tai reiškia DRK ir jos institucijoms? Nepaisant bankroto, rajono asociacija vis dar turi tikslą išlaikyti visas paslaugas. Tai yra konsultacijų ir jaunimo centrai, priežiūros įstaigos, dienos centrai ir gelbėjimo stotys. Finansinės paramos ir struktūrinių reformų poreikis pramonei stabilizuoti yra akivaizdus. Priešingu atveju užburtas ratas gali pablogėti – vis daugiau klinikų eis tuo pačiu keliu kaip ir DRK.
Pokyčiai, susiję su DRK nemokumu ir įtempta situacija ligoninės kraštovaizdyje, rodo, kad čia reikia permąstyti. Sveikatos politika turi būti sprendžiama nedelsiant, kad būtų išvengta tolesnio patalpų praradimo ir būtų užtikrinta sveikatos priežiūra. Finansinių kliūčių ir administracinės naštos ciklas nebetvarus.
Braunšveigo ir apylinkių gyventojams belieka tikėtis, kad būsimos DRK renovacijos priemonės duos vaisių ir bus rastas perspektyvus sprendimas. Negalima leisti atsilikti darbuotojų įsipareigojimams ir dideliam DRK pasiūlai.