Gaisro monstrai miške: 230 ugniagesių kovoja su liepsnomis!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Miško gaisras Sonneberg mieste 2025 m. rugpjūčio 26 d.: su liepsnomis kovoja daugiau nei 230 ugniagesių, vienas ugniagesys sužeistas.

Waldbrand in Sonneberg am 26.08.2025: Über 230 Feuerwehrleute kämpfen gegen die Flammen, ein Feuerwehrmann verletzt.
Miško gaisras Sonneberg mieste 2025 m. rugpjūčio 26 d.: su liepsnomis kovoja daugiau nei 230 ugniagesių, vienas ugniagesys sužeistas.

Gaisro monstrai miške: 230 ugniagesių kovoja su liepsnomis!

Pirmadienį, 2025 m. rugpjūčio 26 d., netoli Friedrichstalio kilo miško gaisras, apėmęs vieno hektaro plotą. Daugiau nei 230 drąsių ugniagesių iš aplinkinių Sonneberg, Saalfeld ir Kronach rajonų buvo išsiųsti gesinti gaisrą. Kaip pranešė Pietų Tiuringijoje, apie dūmų atsiradimą gelbėjimo valdymo centrui pranešta 13.48 val. Rajone buvo plačiai matomas juodų dūmų debesis, išryškinantis situacijos rimtumą. Tiksli gaisro vieta buvo Ziehberg, o dar blogiau buvo tai, kad ugniagesys buvo sužeistas.

Miškų gaisrai pastaraisiais metais ne tik dažnėja, bet ir pavojingesni. Dėl klimato kaitos kylančios temperatūros ir didėjančios sausros yra pagrindinės šių pokyčių priežastys. Statista atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. Vokietijoje per miškų gaisrus buvo prarasta daugiau nei 3000 hektarų, o tai yra liūdnas rekordas. 2023 metais išdegė per 1200 hektarų ploto. Pasirodo, Vokietiją vis labiau paliečia šis gamtos reiškinys, kuris dažniausiai siejamas su pietų Europos šalimis ir Amazonės regionu.

Klimato kaita ir jos pasekmės

Tačiau miškų gaisrai kyla ne tik dėl klimato kaitos, bet ir gerokai padidina jos padarinius. Remiantis WWF atliktu tyrimu, 2023 m. visame pasaulyje išdegė apie 26 milijonai hektarų miškų, dėl kurių buvo išmetama 8,8 milijardo tonų CO2. Tai penkiolika kartų viršija Vokietijos metinį išmetamo CO2 kiekį ZDF šiandien Straipsnyje paaiškinama. Tai pabrėžia, kaip laukiniai gaisrai ne tik sunaikina buveines, bet ir prisideda prie klimato krizės pablogėjimo.

Pagrindinės miškų gaisrų priežastys yra padegimai ir aplaidumas, maždaug pusė gaisrų kyla dėl nežinomų priežasčių. 2023 metais Vokietijoje kilo tik 27 natūralios kilmės miškų gaisrai. Todėl nenuostabu, kad visuomenė labiau nei bet kada anksčiau žino apie pavojų, kurį tokie gaisrai kelia kartu su sausromis ir ekstremaliomis oro sąlygomis. To pasekmės yra ne tik erdvės praradimas, bet ir didelė finansinė žala bei neigiamas poveikis sveikatai dėl smulkių dulkių išmetimo į atmosferą.

Raginimas veikti

Gaisras Friedrichstalyje dar kartą parodo, kad miškų gaisrų gesinimas yra svarbus ir neatidėliotinas klausimas. Specialistų skubus kreipimasis – stiprinti esamų miškų apsaugą ir imtis prevencinių priemonių, kad ateityje nekiltų miškų gaisrai. Gamta su visais jos miškais yra vertingas turtas, todėl su ja reikia elgtis atsargiai, kad ateities kartos taip pat galėtų iš to pasinaudoti.

Atsižvelgiant į naujausius įvykius ir pasaulines tendencijas, labai svarbu ne tik veikti lokaliai, bet ir mąstyti globaliai. Nes kaip rodo skaičiai, klimato kaita paliečia visas šalis, o padariniai tampa vis labiau pastebimi.