Antiviganizmas Vokietijoje: diskriminacija padidina nerimą!

Antiviganizmas Vokietijoje: diskriminacija padidina nerimą!

Berlin, Deutschland - Sinti*zze ir Romos*nja situacija Vokietijoje išlieka įtempta ir abejotina. Dabartinės ataskaitos rodo didėjantį smurtą ir diskriminaciją prieš šią gyventojų grupę. Pvz., Dalis Berlyno paminklo, skirto Sinti*zze ir Romai*NJA, nužudyta nacionalsocializme, turi užleisti vietą naujai geležinkelio linijai, kuri yra ypač skausminga tęsiant antigiranizmą Vokietijoje. Remiantis [amnestija] (https://www.amnesty.de/informen/amnesty-journal/deutschland-sintizze-romnja-berlin monumentas), Sinti*zze ir Rom*nja vis dar stigmatizuojami kaip nusikalstami ir nėra socialiai pajėgūs, o tai lemia struktūrinio smurto problemą.

2024 m., Anti-ziganizmo registracijos tarnyba, Daily News, cituojant dokumentuotų atvejų padidėjimą iki 1,678. Tai reiškia nerimą keliantį padidėjimą, palyginti su 2023 m., Kai buvo užfiksuoti 1 233 incidentai. Ypač stebina tai, kad beveik 50 procentų atvejų susideda iš žodinių stereotipų, kurie šmeižia nukentėjusius. Be to, buvo užfiksuoti 57 išpuoliai ir 10 ekstremalių smurto atvejų, kurie pabrėžia grėsmingą situaciją.

Antigianizmas kasdieniame gyvenime

Antigziganizmas dabar suvokiamas kaip kasdien Vokietijoje. MIA generalinis direktorius Guillermo Ruizas pabrėžia, kad tamsusis laukas turėtų būti dar didesnis ir kad priešiška nuotaika Sinti ir Romos atžvilgiu ir toliau didėja. Remiantis MDR, 40 procentų užregistruotos diskriminacijos teigia, kad šios dažnai mano, kad institucijos, tokios kaip mokyklos ir policijos valdžios institucijos. Tai rodo, kad paveikiami ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybės institucijos, kurios turėtų prisiimti atsakomybę.

Tačiau anti -ziganizmas yra ne tik kasdienio gyvenimo problema, bet ir rodo istorines paraleles. Tokie menininkai kaip Alfredas Ullrichas primena nuolatinę traumą, kuri paliko nacių erą. Jis nurodo 1980 m. Dachau bado streiką, kuris paveikė visuomenės suvokimą apie anti -ziganizmą.

reikalauja pokyčių

Kenanas Emini iš „Roma“ centro „Göttingen“ ragina išsamiau pripažinti holokaustą prieš romus. Šis pripažinimas yra tiesiogiai susijęs su teisinėmis ir socialinėmis sąlygomis, kuriomis gyvena daugelis romų. Emini kalba už romus, kurie pabėgo į pilietinius karus

Tačiau trūksta politinės valios imtis būtinų priemonių. MIA bus Tagesschau, raginkite sukurti ataskaitų teikimo taškus visose federalinėse valstybėse, kad būtų skatinamas bendras socialinis jautrumas. Šių pareigų finansavimo poreikis tampa vis svarbesnis atsižvelgiant į didėjančius reikalavimus.

Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius pokyčius, išlieka klausimas: kiek laiko Sinti*zze ir Roma*nja vis dar kovoja už jų pripažinimą ir lygybę Vokietijoje?