Antičigoniškumas Vokietijoje: diskriminacija kelia nerimą!

Antičigoniškumas Vokietijoje: diskriminacija kelia nerimą!

Sinti*zze ir Roma*nja padėtis Vokietijoje išlieka įtempta ir kelia nerimą. Naujausi pranešimai rodo, kad šios populiacijos smurtas ir diskriminacija didėja. Pavyzdžiui, dalis Berlyno memorialo sinti*zze ir romų*njai, nužudytiems nacionalsocializmo sąlygomis, turi užleisti vietą naujai geležinkelio linijai, o tai ypač skaudu Vokietijoje vykstančio antičigonizmo kontekste. Pasak Amnesty, Sinti*zze ir Roma*nja vis dar yra stigmatizuojami kaip nusikaltėliai ir nėra socialiai pajėgūs, todėl atsiranda struktūrinė smurto problema.

2024 m. antičigonizmo ataskaitų centras, remdamasis Tagesschau, užregistravo dokumentais pagrįstų incidentų padidėjimą iki 1 678. Tai yra nerimą keliantis padidėjimas, palyginti su 2023 m., kai buvo užfiksuoti 1 233 incidentai. Ypač stebina tai, kad beveik 50 procentų atvejų sudaro žodiniai stereotipai, kurie šmeižia nukentėjusiuosius. Be to, buvo užfiksuoti 57 išpuoliai ir 10 ekstremalaus smurto atvejų, o tai rodo grėsmingą situaciją.

Antičigonizmas kasdieniame gyvenime

Dabar Vokietijoje antičigoniškumas suvokiamas kaip kasdienybė. VRM generalinis direktorius Guillermo Ruizas pabrėžia, kad nenumatytų incidentų skaičius greičiausiai bus dar didesnis, o priešiškos nuotaikos sinti ir romų atžvilgiu toliau stiprėja. Remiantis MDR, 40 procentų užfiksuotos diskriminacijos rodo, kad ji dažnai kyla iš tokių institucijų kaip mokyklos ir policijos institucijos. Tai rodo, kad nukenčia ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybės institucijos, kurios turėtų prisiimti atsakomybę.

Tačiau antičigoniškumas yra ne tik kasdienė problema, bet ir parodo istorines paraleles. Tokie menininkai kaip Alfredas Ullrichas primena mums apie ilgalaikę traumą, kurią paliko nacių eros. Jis mini 1980 m. Dachau surengtą sintų bado streiką, kuris turėjo ilgalaikį poveikį visuomenės antičigonizmo suvokimui.

Pokyčių reikalavimai

Kenanas Emini iš Getingeno romų centro ragina labiau pripažinti holokaustą prieš romus. Šis pripažinimas tiesiogiai susijęs su teisinėmis ir socialinėmis sąlygomis, kuriomis gyvena daug romų. Emini pasisako už tai, kad romams, pabėgusiems nuo pilietinių karų, būtų suteikta teisė pasilikti, nes jiems dažnai tenka gyventi be pragyvenimo lėšų.

Tačiau trūksta politinės valios imtis reikiamų priemonių. Tagesschau VRM ragina visose federacinėse žemėse sukurti atskaitomybės punktus, kad būtų skatinamas visuomenės informuotumas. Atsižvelgiant į didėjančius poreikius, šių pozicijų finansavimo poreikis tampa vis aktualesnis.

Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius įvykius, lieka klausimas: kiek ilgai Sinti*zzes ir Roma*nja Vokietijoje turės kovoti už savo pripažinimą ir lygias teises?