Klimato fondas: Vokietija socialinei išlyginimui nuo 2026 metų planuoja milijardus!

Klimato fondas: Vokietija socialinei išlyginimui nuo 2026 metų planuoja milijardus!

2025 metų birželio 30 dieną ES valstybės narės patirs spaudimą: jos turi pateikti ES Komisijai naujojo klimato socialinio fondo įgyvendinimo planus. Federalinė aplinkos ministerija aiškina, kad ypač Vokietijai ir daugeliui kitų šalių reikia daugiau laiko koordinuoti veiklą su aplinkos, socialinėmis ir vartotojų apsaugos asociacijomis. Federalinės vyriausybės tikslas aiškus: planą pristatyti dar šiais metais ir taip kuo greičiau gauti ES Komisijos pritarimą. Tai dalis didesnės iniciatyvos, skirtos kovai su klimato kaita, kuriai Vokietijai bus skirta 5,3 mlrd. eurų ES finansavimo.

Bet kaip tai tiksliai veikia? Klimato socialinis fondas sukurtas kaip solidarumo mechanizmas, skirtas socialiai sušvelninti naštą, atsirandančią dėl šilumos ir transporto apyvartinių taršos leidimų prekybos kainų nustatymo (ATS 2). Iš viso nuo 2026 iki 2032 metų bus galima gauti iki 65 milijardų eurų, iš kurių Vokietija gali gauti 8% ir papildomai 1,77 milijardo eurų nacionalinio bendro finansavimo. Tai iš viso sudaro apie 7,1 milijardo eurų šaliai per septynerius metus. Svarbu pažymėti, kad lėšos yra „pagrįstos veiklos rezultatais“ ir eina tik pasiekus tam tikrus etapus, o tai padidina šalių atsakomybę ir sutelkimą.

Kelias į socialiai teisingą klimato politiką

Pagrindinis Klimato socialinio fondo tikslas – padėti namų ūkiams, transporto naudotojams ir ypač mažoms įmonėms pereiti prie alternatyvų be iškastinio kuro ir pasiruošti kylančioms CO2 kainoms. Vokietija įžvalgiai ištempė finansinius išteklius ir vėliau juos susigrąžins iš ES. Tačiau tam reikia kruopščiai planuoti ir įgyvendinti socialinės paramos programas nuo 2026 m.

Tuo pat metu yra atliktas naujas tyrimas, kuriame nagrinėjamas planuojamas Europos emisijų leidimų prekybos (ETS II) išplėtimas iki 2027 m. transporto ir pastatų srityje. Dėl to CO2 kainos gali padidėti ir svyruoti. Todėl Vokietijos klimato aljanso užsakymu atliktame tyrime rekomenduojama pakelti nacionalinį CO2 kainų kelią prieš įvedant ETS II ir įvesti nacionalinę minimalią kainą. Tai turėtų ne tik užtikrinti didesnį planavimą, bet ir sukurti socialinę pusiausvyrą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams bei juos paremti.

Ekspertų nuomonės ir reikalavimai

Tyrimo rezultatus komentavo įvairūs ekspertai. Stefanie Langkamp iš Climate Alliance Germany pabrėžia, kad reikia bendro paketo, skirto pereiti prie CO2 kainodaros. Oldagas Casparas iš „Germanwatch“ atkreipia dėmesį į būtinybę skubiai imtis veiksmų, kad būtų pasirengta CO2 kainų kilimui. Dr. Jan-Dirk Döhling iš Bažnyčios ir visuomenės instituto ragina skirti pinigų klimato kaitai, siekiant pasiūlyti tikslinę paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Maria Loheide iš Diakonie Deutschland taip pat aiškiai pasisako už nacionalinį klimato socialinį planą, skirtą palengvinti naštą.

Apskritai tai rodo, kad įgyvendinant Klimato socialinio fondo lėšas ir planuojamą apyvartinių taršos leidimų prekybos plėtrą susiduriama su dideliais iššūkiais, bet ir galimybėmis. Kaip federalinė vyriausybė ir ES įveiks iššūkius, dar neaišku, tačiau viena yra aišku: socialinė pusiausvyra turi būti pagrindinė bet kokios klimato apsaugos strategijos sudedamoji dalis.

Norėdami gauti išsamią apžvalgą ir daugiau informacijos, verta pažvelgti į pirminius šaltinius ir tyrimus: BMUV, Klima-Allianz. Diakonie.